Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę.
Rinkos aktyvumas auga
Registrų centro duomenys rodo, kad 2024 m. buvo įregistruota 16,6 tūkst. gyvenamosios paskirties žemės sandorių, o per šių metų pirmus keturis mėnesius – 6,3 tūkst. tokių sandorių.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad 2024 m. Lietuvoje žemės mokestį mokėjo 733 tūkst. gyventojų, o bendra surinkta suma siekė 18,7 mln. eurų. Palyginimui, 2023 m. žemės mokestį mokėjo 716 tūkst. gyventojų, o surinkta 17,9 mln. eurų.
Šie duomenys ne tik atspindi surenkamų mokesčių dydį, bet ir rodo augantį žemės savininkų skaičių bei bendrą rinkos aktyvumą.
Primename, kad konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiojančius tam tikros savivaldybės teritorijoje, nustato tos savivaldybės taryba. Žemės mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Tuo metu sandorių vertės mediana 2023 m. siekė 16 tūkst. eurų, o 2024 m. – 20 tūkst. eurų.
Šie duomenys yra apie sandorius, kuriuose bent vienas perleistas NT objektas yra gyvenamosios paskirties žemės sklypas.
Tai reiškia, kad gali būti tokių sandorių, kai parduotas tik gyvenamosios paskirties žemės sklypas ir nurodoma sandorio kaina yra už šį vieną NT objektą.
Tačiau gali būti ir sandorių, kai perleidžiami keli NT objektai, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties žemės sklypas su jame esančiais statiniais (gyvenamuoju namu, kitais pagalbiniais statiniais) ir sandorio vertė bus atitinkama už visus šiuos objektus.
Didžiausios gyvenamosios paskirties žemės sandorių vertės yra fiksuojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybėse, mažiausios – Visagino, Pagėgių, Pakruojo rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.
Nuo kelių tūkstančių iki milijonų
Viename iš populiariausių NT skelbimų internetinių puslapių Aruodas.lt iš viso yra 4061 gyvenamosios paskirties sklypų skelbimas.
Iš jų daugiausia (450 skelbimų) parduodamos žemės skelbimų yra Vilniaus savivaldybėje.
Apžvelgus skelbimus matyti, kad pats brangiausias sklypas Vilniuje yra parduodamas už beveik 1,5 mln. eurų.
Už tokią kainą siūlomas netoli sostinės centro esantis gyvenamosios paskirties sklypas, kurio plotas – beveik 18 arų.
Tai reiškia, kad vieno aro kaina netoliese Vilniaus centro siekia beveik 85 tūkst. eurų.
Tuo metu Naujojoje Vilnioje (9 km iki Vilniaus centro) namų valdos paskirties sklypą galima įsigyti kur kas pigiau.
Pavyzdžiui, viename skelbime siūlomas beveik 6 arų ploto sklypas, kurio kaina – 14,3 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad vieno aro kaina šiuo atveju siekia 2,5 tūkst. eurų.
Vienas iš brangiausių žemės sklypų Kaune yra siūlomas už beveik 600 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima gauti 17 arų ploto žemę ant Lampėdžių ežero kranto.
Tai reiškia, kad tokioje vietoje aro kaina siekia 35 tūkst. eurų.
Skelbime nurodoma, kad nuo šios vietos miesto centrą galima pasiekti per 10 minučių.
Tiesa, žemės Kaune galima įsigyti ir gerokai pigiau. Pavyzdžiui, vienas sklypas Vaišvydavoje yra parduodamas už 16,5 tūkst. eurų.
Beveik 12 arų ploto (1398 eurai už arą) žemė parduodama naujos statybos namų kaimynystėje, o norintys gali įsigyti ir parengtą namo projektą.
Kituose Lietuvos miestuose sklypų kainos skelbimuose yra kiek mažesnės.
Pavyzdžiui, žemės kaina skelbimuose Klaipėdoje svyruoja nuo 23 tūkst. iki 180 tūkst. eurų.
Tuo metu Šiauliuose kainos svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 766 tūkst. eurų, Panevėžyje nuo 5,4 tūkst. iki 680 tūkst. eurų, o Alytuje – nuo 7,2 tūkst. iki 380 tūkst. eurų.
Kaip sužinoti savo žemės vertę?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo turimos žemės vertę yra pasinaudoti Registrų centro nemokama rinkos kainos nustatymo paslauga.
Rengiant šias elektronines skaičiuokles registrų centras naudoja kiekvienais metais parengtais žemės verčių žemėlapiais, kuriuos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Šiemet patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų (33 zonomis daugiau nei 2024-aisiais).
„Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes taip yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas“, – nurodė NŽT.
NŽT duomenimis, Lietuvoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėjo 1,08 karto.
Žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo (apie 13 proc.) Šilutės r., Lazdijų r., Akmenės r., Birštono, Šilalės r. bei Tauragės r. savivaldybėse.
Mažiausiai žemės vertės didėjo (apie 3–4 proc.) Radviliškio r., Rietavo, Ukmergės r., Joniškio r., Kėdainių r., Šakių r. savivaldybėse.
Taip pat NŽT duomenys rodo, kad 2025 m. gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vertė vidutiniškai padidėjo 1,08 karto.
Daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. – apie 1,15 karto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
