Kaip jau skelbta, kartu su sutuoktiniu valdanti beveik milijono eurų vertės turtą, I. Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Jos dydis dabar yra 232 eurai. Be šių pinigų, kartu ji turi teisę gauti ir įprastinę „Sodros“ senatvės pensiją.
Speciali komisija tenkino politikės karjerą baigusios ir per 23 tūkst. eurų išeitinių iš Seimo gavusios moters prašymą. Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimo projektą, kuriuo I. Degutienei ir turėtų būti skirta valstybinė pensija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo beveik 100 tūkst. gyventojų, kuriems buvo skirtos valstybinės pensijos. Daugiausia iš jų gavo nukentėjusių asmenų (daugiau kaip 59 tūkst.), pareigūnų ir karių (23 tūkst.), pirmojo ir antrojo laipsnio (11,8 tūkst.) valstybines pensijas.
Didžiausios yra teisėjų (986 eurai), pareigūnų ir karių (307 eurai) ir pirmojo laipsnio valstybinės pensijos (232 eurai).
Vidutinė paprasta senatvės pensija šiuo metu yra 376,6 euro. Vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo stažo yra 210 eurų.
Lygūs ir dukart lygūs
Ministerija portalą tv3.lt informavo, kad valstybinės pensijos gali būti mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis (pavyzdžiui, senatvės).
Tačiau pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinės pensijos dydis yra ribojamas. Šios pensijos ir tam pačiam žmogui paskirtų „Sodros“ pensijų bendra suma negali viršyti 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio.
Jei gyventojas gauna socialinio draudimo pensiją – ribojama valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijos dydžių suma.
„Pavyzdžiui, asmeniui paskirtos valstybinės pensijos dydis yra 700 eurų, o „Sodros“ pensijos – 900 eurų. Tokiu atveju šių pensijų dydžiai sudedami ir gauta suma apribojama 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio.
Tuomet apskaičiuojama asmeniui mokėtina valstybinė pensija: iš apribotos sumos atimamas socialinio draudimo pensijos dydis“, – ministerijos specialistai paaiškino atsiųstame komentare.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 1455 euro. Vadinasi, žmogus, gaunantis ir paprastą, ir valstybinę pensiją, bendrai jų gauna iki 1693 euro (1455x1,1637).
Jei asmuo turi teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybines našlių ir našlaičių pensijas, kurios gali būti mokamos su valstybine pensija.
„Tačiau valstybinės našlių ir našlaičių pensijos ne visais atvejais mokamos su socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijomis – tenka pasirinkti, kurią iš našlių ir našlaičių pensijų jis nori gauti“, – komentavo ministerijos specialistai.
Į klausimą, kaip ministerija siūlytų keisti dabartinę valstybinių pensijų sistemą, jie atsakė taip:
„Ministerija yra parengusi siūlymus, kaip pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą, tačiau laikinoji Vyriausybė sprendimų jau nebepriims. Ministerijos siūlymus, jų tikslingumą įvertins ir sprendimus priims jau naujoji Vyriausybė.“
Ką darys nauja valdžia?
Paskirtos užimti premjerės Ingridos Šimonytės kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Monika Navickienė pripažįsta, kad valstybinių pensijų sistemoje yra keistinų dalykų, tačiau gana atsargiai kalba, kas bus su jomis daroma ateityje.
„Ketiname toliau analizuoti, skaičiuoti, atsižvelgti į kitų šalių taikomus modelius. Buvo atlikti keli mokslininkų siūlymai galimoms reformoms. Tikslas yra, kad sistema būtų kuo universalesnė ir bendra visiems, ir kad liktų galimybė ir paskatos grįžti į darbo rinką (pavyzdžiui, pareigūnams)“ – komentavo M. Navickienė.
Jos teigimu, tam tikrais atvejais dabartinė sistema suponuoja tam tikras „privilegines“ situacijas ir kelia klausimą dėl vienos socialinės grupės privilegijų kitų atžvilgiu.
Pasak kandidatės į ministres, šias problemas ateityje galėtų spręsti, pavyzdžiui, specialūs profesiniai fondai.
„Tačiau nenorėčiau užbėgti tolimesniems svarstymams už akių, žmonės turėtų būti ramūs dėl savo teisėtų lūkesčių ir dabartinio reglamentavimo. Skuboti sprendimai neturėtų būti priiminėjami, o kai bus priimti – galios tik būsimiems pensininkams“, – tikino M. Navickienė.
Vadina apsileidimu – seniai reikėjo keisti
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka kritiškai vertina daugelį metų galiojančią valstybinių pensijų sistemą. Mokslininko teigimu ją seniai reikėjo keisti, tačiau buvusi valdžia to nepadarė, o ir naujoji esą vargiai imsis nepopuliarių sprendimų.
„Pokyčių šioje srityje nebuvo. Valstybines pensijas vertinu taip pat – jos yra nesisteminės ir nereikalingos. Kitas klausimas, kaip su jomis susitvarkyti. Tą reikėtų daryti palaipsniui, nepažeidžiant dabartinių gavėjų teisėtų lūkesčių. Tačiau reikėtų atsisakyti daugumos, kurios yra visiškai nepagrįstos“, – komentavo R. Lazutka.
Anot jo, pareigūnų pensijoms, kurias gauna kariai, policininkai, kiti statutiniai pareigūnai, reikėtų subtilesnio pertvarkymo, nes jiems yra problema pakeisti profesiją išėjus į atsargą.
„Esame kažkada siūlę laikiną prisitaikymo darbo rinkoje stipendiją. Tai būtų laikinos pagalbos priemonės. Dabar jie gauna ir „Sodros“, ir valstybines, tačiau jiems būtų galima dabartines „Sodros“ pensijas padidinti ta dalimi.
Jeigu jie išeina į atsargą, mokosi bent keletą metų, valstybė galėtų už juos mokėti „Sodros“ įmokas už tą laikotarpį, kad jie neiškristų iš darbo rinkos. Nes jeigu iškris, tuomet jiems vėliau „Sodros“ pensija sumažės“, – aiškino profesorius.
Jo nuomone, ir toliau reikėtų peržiūrėti statutines pareigybes, kurias užimantys darbuotojai realiai negali tęsti darbo iki įprastinio pensinio amžiaus.
„Tai, kad žmogus yra policininkas, savaime nereiškia, kad jo darbas yra specifinis ir jis negali dirbti iki 65 metų. Bet čia reikėtų subtiliau pažiūrėti“, – svarstė R. Lazutka.
Kita vertus, jo teigimu, dabartiniams mokslininkams ar teisėjams, kurie jau ilgai dirba savo darbą ir įstatymas už tai numato valstybinę pensiją, reikėtų užskaityti joms skaičiuojamą darbo stažą. Tačiau iš anksto paskelbti, kad po kažkokio protingo laiko, taip nebus daroma ir jų valstybinės pensijos palaipsniui bus panaikintos.
Profesorius abejoja, ar nauja valdžia radikaliai pakeis valstybinių pensijų sistemą. Tačiau galbūt radikalių pokyčių ir nereikėtų, nes nepažeidžiant teisėtų lūkesčių juos reikės atlikti nuosekliai pamažu – ir finansine prasme valstybė daug pinigų dėl to nesutaupys.
Pasak R. Lazutkos, prieš kiekvienus rinkimus būna tokių pažadų, tik gal šiemet tai nebuvo akcentuota, nes didėjo „Sodros“ pensijos. Tačiau laimėjusieji rinkimus klauso savo komunikacijos patarėjų, kad imantis nepopuliarių pokyčių bus sulaukta tik kritikos, o valstybei didelės naudos nebus.
„Dėl to ir nėra daug drąsos tikėtis, kad keistų. Bet aš esu tikrai įsitikinęs, kad tai yra tiesiog apsileidimas, tą buvo galima ir reikėjo padaryti prieš penkiolika – dvidešimt metų“, – įsitikinęs mokslininkas.
