Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad nekilnojamojo turto mokestį šiemet deklaruoti ir sumokėti reikia iki gruodžio 16 d. (imtinai), nes gruodžio 15-oji yra nedarbo diena.
Šį mokestį moka gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų (arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata).
Už 2024 metus NT mokesčio deklaracijas turi pateikti beveik 36,6 tūkst. gyventojų, kurie preliminariai turėtų sumokėti 16,7 mln. eurų. Šie duomenys dar gali keistis, atsižvelgiant į pačių gyventojų pateiktą papildomą informaciją.
Šiuo metu 20 proc. iš tai privalančių padaryti gyventojų jau deklaravo 3 mln. eurų NT mokesčio.
Laiku nepateikus deklaracijos ir nesumokėjus priklausančių mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną yra skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.
Kaip apskaičiuojamas mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Gyventojams priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 tūkst. eurų), tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;
- 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;
- 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojo namo vertė yra 200 tūkst. eurų, tai jam reikės mokėti 250 eurų nekilnojamojo turto mokesčio (200 tūkst. – 150 tūkst.) x 0,5 proc.).
Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatomos tik vieną kartą per 5 metus. Taigi turto vertė gali būti išaugusi, o mokestis lieka toks pats.
Ankstesnė valdančiųjų koalicija mėgino pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, kad jį (kad ir nedidelį, pvz., tokį kaip už žemę) mokėtų daugiau gyventojų. Tačiau Seime pakeitimai nerado pritarimo.
Vis dėlto ir nauja valdančioji koalicija yra užsiminusi apie galimą platesnį turto apmokestinimą, mat Lietuvoje turto mokesčių surenkama daug mažiau nei kitose ES valstybėse.