Teismui pateiktame skundė bendrovė buvo nurodžiusi, kad ministerija daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešąjį administravimo įstatymą.
Pareiškėja taip pat teigė, kad toks institucijos sprendimas yra neteisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti argumentai nėra tinkami, nes reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose.
Vis dėlto teismas konstatavo, kad ministerija pareiškėjos prašymą išduoti leidimą naudoti naftos išteklius Šilutės rajone atmetė pagrįstai.
„Tai padarė įvertinusi šias aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, Kintų bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos (beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai motyvuotas atsakymas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo pateiktas dėl nutarimo derinimo aplinkybių, Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimo teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimo, personalo pokyčių.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
