Neblėstant pasauliniam ažiotažui dėl „Bitcoin“ į diskusijas dėl virtualios valiutos sampratos ir jos santykio su pasauline monetarine politika įsitraukia ir valstybinės institucijos. Nenuostabu, jog esant valstybinių institucijų susidomėjimui šiuo fenomenu asmenims, diegiantiems savo sukurtose kompiuterinėse programose virtualią valiutą iškyla klausimas, ar ji gali būti apmokestinama.
Naujausiuose teisiniuose tyrimuose yra tik teoriškai aptariama, kokiais atvejais virtuali valiuta galėtų būti apmokestinama, o kuriais ne. Tačiau jokių aiškių gairių, kokio dydžio apmokestinimas bus taikomas ar kaip ši apmokestinimo sistema veiks, nėra.
Europos Centrinio banko pateikiamame išaiškinime nurodomos 3 schemos, kaip virtuali valiuta veikia su tikrais pinigais:
1. Uždaros virtualios valiutos schema, kuomet virtuali valiuta veikia tik pačioje platformoje. Kitaip tariant, virtuali valiuta gaunama ir ja operuojama tik pačioje platformoje.
2. Vienpusės virtualios valiutos schema, kuomet virtuali valiuta gaunama tiek pačioje platformoje, tiek ją įsigyti galima tikrais pinigais.
3. Dvipusės virtualios valiutos schema, kuomet virtualią valiutą galima įsigyti už tikrus pinigus bei ją įmanoma konvertuoti atgal į tikrus pinigus.
Žiūrint į susidariusią situaciją iš teorinės pusės, galima būtų teigti, jog jeigu yra dvipusės virtualios valiutos schema ir vartotojas išsigrynina savo virtualią valiutą, tai jis gauna pajamas kurios turi būti apmokestinamos.
Jūsų pateikiamoje situacijoje galima įžvelgti, jog galioja vienpusės virtualios valiutos schema, todėl teoriškai vartotojai neturėtų būti apmokestinami. Tačiau tvirtos praktikos nebuvimas šiuo klausimu leidžia valstybinėms institucijoms savaip interpretuoti susidariusias schemas, todėl rekomenduotina planuojamą virtualios valiutos schemą aptarti su teisininkais.
Konsultuoja UAB „Lexpro“
