Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.
Agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės vertinimu, stipriausia talentų konkurencingumo sritimi galima laikyti investicijas į talentus, kuri šiemet buvo nulemta karo Ukrainoje, dėl ko Lietuvoje sparčiai augo tiek darbo jėga, tiek moterų dalis joje.
„Kitų aspektų, tokių kaip švietimo finansavimas ar sveikatos apsaugos paslaugos, vertinimai nekyla. Tai leidžia manyti, jog švietimo ir sveikatos apsaugos politikos pasikeitimai galėtų labai prisidėti prie talentų auginimo ir Lietuvos konkurencingumo didėjimo“, – pranešime sakė J. Kalendienė.
Talentų reitingo sudarymo metu organizuojamos Lietuvos įmonių vadovų apklausos duomenimis, Lietuvos darbdaviai vis prasčiau, palyginti su kitomis šalimis, vertina tiek vidurinį, tiek ir aukštąjį išsilavinimą. Taip pat silpniau vertinamos vadybinės lietuvių darbuotojų kompetencijos.
Tačiau palankiau vertinamos finansinės kompetencijos, aukštesnio lygio vadovų kompetencijos bei kalbiniai gebėjimai. Bendrai Lietuvos darbo jėgos kompetencijos vertinamos kaip vis geresnės (šalis pakilo per 10 vietų), o pasaulio kontekste išlieka vidutinės (37 vieta iš 64).
J. Kalendienės vertinimu, sparčiausiai auga Lietuvos darbo jėgos patrauklumas, pagal jį per penkerius metus šalis pakilo iš 35 iki 27 vietą.
Nuo 2014 metų Šveicarijos vadybos instituto IMD atliekamas Talentų reitingas padeda įvertinti, kaip 64 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai.
Šiemet pirmą reitingo poziciją užima Šveicarija, antrą – Liuksemburgas, trečią – Islandija.
