Taigi, jeigu jūsų sportbačiai, megztinis ar kitas daiktas nusidėvėjo pernelyg greitai, o jau praėjo 14 d. grąžinimo laikotarpis, vis tiek turite teisę reikalauti, kad pardavėjas daiktą pataisytų, pakeistų ar grąžintų pinigus praėjus ir 2 metams po pirkimo.
Piktinasi drabužių ir batų kokybe
Vilnietė Akvilina pasiskundė, kad per ganėtinai trumpą laiką įsigijo jau trečią porą batų iš parduotuvių prekybos centre, kurių padas viduje visas sutrupėjo, iškrito, susilankstė.
Taigi viduje batų atsirado duobės ar gumbai, dėl kurių batai pasidarė nepatogūs vos per kelis mėnesius.
„Anksčiau batai man laikydavo bent 3–4 metus. Dabar reikia pirkti naujus kas pusmetį, nors kainos – didesnės.
Ar galima kaip nors tuos pinigus susigrąžinti ar apskųsti parduotuves, kurios prekiauja tokiais nekokybiškais batais?“ – piktinosi Akvilina.
Ji pridūrė, kad panašiai yra ir su megztiniais, džemperiais – vos po pirmo skalbimo jie „susiburbuliuoja“, užrašai ar paveikslėliai nublunka, nusitrina, dėl ko daiktas taip pat tampa negražus, nenaudojamas.
Kada prekes privalo pakeisti ar sutaisyti?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė, kad teisės aktuose numatytas 2 metų garantinis terminas yra taikomas visoms prekėms, nepriklausomai nuo to, ar tai – batai, drabužiai, buitinė technika, ar automobilis.
„Tai reiškia, kad vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų visais atvejais gali kreiptis į pardavėją per 2 metų laikotarpį, jei pardavėjas nenustato ilgesnio garantinio termino.
Jeigu buvo parduota nekokybiška prekė, pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti prekę sutaisyti arba ją pakeisti, jeigu reikalavimas yra proporcingas“, – aiškino tarnybos atstovai.
Jie vardijo, kad reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti pinigus vartotojas turi teisę, jeigu:
- pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė;
- prekės trūkumai atsirado pakartotinai;
- prekės trūkumas yra esminis;
- iš aplinkybių aišku arba pats pardavėjas pareiškė, kad per protingą terminą nesuremontuos ar nepakeis prekės ir tai sukels vartotojui didelių nepatogumų.
„Kreipdamasis į pardavėją dėl nekokybiškos prekės vartotojas turi aiškiai nurodyti savo reikalavimą, pvz.: sutaisyti prekę, pakeisti į naują ar pan.
Šiuo atveju svarbu turėti pirkimo kvitą arba kitą pirkimą–pardavimą įrodantį dokumentą, pvz., banko išrašą“, – nurodė pašnekovai.
Prekių defektai – kas ir kada įrodinėja?
Pasak tarnybos atstovų, jeigu pardavėjas vartotojui nepateikia motyvuoto atsakymo per 14 d. arba jo atsakymas vartotojo netenkina, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Tokiu atveju reikia pateikti pirkimą įrodantį dokumentą, kreipimąsi į pardavėją ir jo atsakymą (jei gautas), visus svarbius įrodymus.
VVTAT aiškino, kad kiekvienu atveju yra vertinama, ar avalynėje atsiradę defektai, drabužio medžiagos pakitimai ir pan. yra gamyklinis defektas, ar netinkamo naudojimo, priežiūros ne pagal instrukciją pasekmė, t. y. vartotojo kaltė.
Pašnekovai paminėjo, kad pirmaisiais garantijos metais pardavėjas turi įrodinėti, kad trūkumas nėra gamyklinis ir tai – pirkėjo kaltė.
O antraisiais metais jau pirkėjas įrodinėja, kad trūkumas tikrai yra gamyklinis.
Kada batų nusidėvėjimas – pirkėjo kaltė?
VVTAT teigimu, dažnu atveju, kai vartotojai siekia susigrąžinti sumokėtus pinigus, paaiškėja, kad avalynė yra pažeista mechaniškai.
Pvz., deformuota ją nusiaunant koja prispaudus užkulnį, neatlaisvinant raištelių, nenaudojant batų šaukšto.
Kartais nustatoma, kad trūkumas atsirado, nes vaikai su batukais dažnai stabdo paspirtuką, taip nubrozdindami avalynės dažus, nuplėšdami padus.
„Taip pat vartotojai kreipiasi norėdami grąžinti avalynę, nes ji nėra patogi, tačiau masinės gamybos avalynė nėra pritaikoma individualiems vartotojų pėdų ypatumams.
Todėl vartotojas prieš pradėdamas nešioti batus turi įsitikinti jų tinkamumu“, – kalbėjo tarnybos atstovai.
Jie pastebi, kad vartotojai kartais pasirenka ne savo dydžio avalynę ir dėl batų smukčiojimo būna pažeidžiama užkulnio medžiaga. Tokiais atvejais vartotojo reikalavimai yra nepagrįsti:
„Avalynė, kaip ir visos ne maisto prekės, turi būti saugoma, valoma, prižiūrima, naudojama pagal jos paskirtį.“
Ginčai dėl prekių – ar dažnai laimi pirkėjai?
VVTAT neslėpė, kad ginčai dėl avalynės ir drabužių yra bene dažniausi.
„2024 m. iš 7,8 tūkst. VVTAT išgarinėtų ginčų, kiek daugiau nei pusė jų buvo dėl prekių: avalynės, drabužių, buitinės technikos, baldų, automobilių, jų detalių ir pan.
Ginčai dėl avalynės (pirktos tiek fizinėje parduotuvėje, tiek internetu) sudaro didžiausią dalį ginčų – maždaug 20–30 proc. nuo visų ginčų dėl prekių“, – skaičiavo atstovai.
Jie patikino, kad maždaug 50–60 proc. atvejų būna priimami būtent vartotojų reikalavimus tenkinantys nutarimai.
Tačiau ginčuose dėl avalynės nutarimai pirkėjų naudai būna retesni.
Nepateikia instrukcijų, bet kaltina jų nesilaikymu
VVTAT pastaraisiais metais ne kartą analizavo vartotojams kilusias problemas, organizavo švietimo priemones avalynės pardavėjams.
Pastebima, jog kartais vartotojams nėra aiškiai ir suprantamai pateikiama būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija apie avalynės priežiūrą, o trūkumams pasireiškus nurodoma, kad buvo nesilaikyta priežiūros instrukcijos.
Tarnybos atstovai pripažino, kad ginčuose dėl avalynės kokybės pardavėjai dažnai nepateikia detalių atsakymų, remiasi deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.
„Nenurodoma, kiek mažareikšmio trūkumo pašalinimas užtruktų ar kokie būtų tokio trūkumo pašalinimo kaštai, dažnu atveju patirta žala nėra pagrindžiama.
Pasitaiko atvejų, kai atsakant į vartotojų prašymus pardavėjai naudoja bendro pobūdžio šablonus, užuot atsižvelgę į konkrečią situaciją“, – pasakojo VVTAT.
Dėl to vartotojams patartina atidžiai rinktis avalynę, susipažinti su instrukcijomis (valymo, naudojimo ir pan.), pasidomėti apie pardavėją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
