Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose. Čia trumpesnei darbo savaitei nepritartų du trečdaliai darbdavių.
Pasak Užimtumo tarnybos, trumpesnei darbo savaitei nepritariantys darbdaviai įžvelgia daugiau tokio darbo organizavimo trūkumų nei privalumų. Didesnė jų dalis (60 proc.) mano, kad sutrumpinus darbo savaitę būtų sunkiau organizuoti darbą, o 77 proc. teigia, kad keturių darbo dienų savaitė nėra tinkama jų veiklai.
Taip pat kas antras darbdavys nesutinka, kad trumpesnė darbo savaitė sąlygotų didesnį produktyvumą ar padėtų sumažinti veiklos išlaidas.
Mato ir teigiamą pusę
Elektros, dujų ir garo tiekimo, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, nekilnojamojo turto operacijų įmonių bei viešojo valdymo įstaigos pritartų arba iš dalies pritartų 4 dienų darbo savaitės įteisinimui. Taip teigė beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklausos respondentų.
Tokie darbdaviai mano, kad sutrumpinus darbo savaitę didėtų darbuotojų pasitenkinimas darbu (tokiam teiginiui pritaria 75 proc. darbdavių), didėtų darbuotojų produktyvumas (60 proc.), būtų lengviau į įmonę ar įstaigą pritraukti talentus (51 proc.).
Daugiausiai darbdavių manančių, kad trumpesnė darbo savaitė padėtų lengviau pritraukti talentų – finansinės ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, viešojo valdymo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.
Visgi beveik pusė (48 proc.) sutinka, kad toks darbo organizavimo būdas tiktų ir patiktų ne kiekvienam darbuotojui. Trečdalis (29 proc.) mano, kad galėtų kilti sunkumų dėl darbo organizavimo.
Kasmetinis darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Jo metu apklausta 2,5 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų.
