Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad pastarųjų penkerių metų (2017–2021 m.) duomenys rodo, kad rugsėjį darbo ieškančių asmenų užsiregistruoja daugiau nei rugpjūtį.
„Taip pat rugsėjį ir įsidarbina daugiau Užimtumo tarnybos klientų nei rugpjūtį, liepą ar birželį ir savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradeda daugiau Užimtumo tarnybos klientų nei rugpjūtį.
Kokia bus rugsėjo darbo rinkos situacija, galima bus įvertinti spalio pradžioje. Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 150,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 8 tūkst. mažiau rugpjūčio pradžioje. Vidutinė registruoto nedarbo trukmė – 276 dienos“, – komentavo M. Jankauskienė.
Darbo pasiūlymų daugėjo, atlyginimai – mažėjo
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.
Darbuotojų paklausa augo beveik visuose veiklos sektoriuose, o labiausiai – transporto ir saugojimo, švietimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų surinkimo, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.
„Nepaisant didesnio darbo pasiūlymų skaičiaus rugpjūtį, siūlomas darbo užmokestis šiek tiek mažėjo: darbo skelbimuose nurodomas vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2,4 proc. mažesnis nei liepą“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Didžiausią darbo užmokestį siūlė informacijos ir ryšių bei statybos veiklą vykdančios įmonės.
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjams ir analitikams (2,2 tūkst. eurų ant popieriaus), gydytojams (2 tūkst. eurų), verslo paslaugų ir administracijos vadovams (2 tūkst. eurų), pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadovams (1,8 tūkst. eurų), gamybos ir statybos vadovams (1,8 tūkst. eurų), veterinarams (1,8 tūkst. eurų), elektros technologijų inžinieriams (1,7 tūkst. eurų), duomenų bazių ir tinklų specialistams (1,7 tūkst. eurų).
Daugiausiai darbo pasiūlymų IT srityje
Darbo rinkos portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinka Lietuvoje suaktyvėja jau rugpjūčio antroje pusėje.
„Ne išimtis ir šie metai. Rugpjūčio antroje pusėje įmonės turėjo daugiau pasiūlymų nei liepą, ieškantys darbo taip pat dažniau kreipiasi dėl darbo. Tačiau kalbant apskritai, darbo pasiūla yra didesnė nei paklausa“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Anot jos, daugiausiai darbo pasiūlymų tenka šių sričių darbuotojams:
- IT;
- Finansų;
- Klientų aptarnavimo ;
- Prekybos;
- Organizavimo/valdymo;
- Gamybos;
- Inžinerijos;
- Transporto;
- Administravimo;
- Pardavimų.
„Šiuo metu vienam skelbimui tenkantis kandidatų kiekis yra aukščiausias šiais metais, o tai rodo, kad aktyvumas nemažėja. Ženklų, kad mažės kandidatų srautas nėra. Tačiau, darbo rinkoje yra geroka disproporcija, tarp to kokių darbuotojų ieškoma daugiausiai ir į kokių sričių skelbimus daugiausiai atsiliepia kandidatai.
Pavyzdžiui, šiuo metu daugiausiai kandidatų vienam skelbimui tenka šių sričių darbo pasiūlymams:
- Rinkodara;
- Viešieji ryšiai, žiniasklaida;
- Turizmas;
- Organizavimas, valdymas;
- Kultūra menas;
- Pardavimai;
- Žmogiškieji ištekliai;
- Administravimas;
- Socialinė rūpyba;
- Teisė.
Tačiau šiose srityse darbo pasiūlymų kiekis nėra itin aukštas, skelbimų per mėnesį būna vos kelios dešimtys, o štai IT srityje paskelbiama apie 900 skelbimų per mėnesį“, – skaičiavo R. Karavaitienė.
Trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą
„Kantar“ tyrimo duomenimis, šiemet trečdalis darbuotojų per metus pakeitė darbą arba planuoja tai padaryti netrukus. Todėl darbdaviai reaguodami į situaciją didino dėmesį darbuotojų emocinei sveikatai ir motyvacinėms priemonėms.
Tyrimo duomenimis, darbuotojų įsitraukimo lygis per metus stabilizavosi. Labiausiai įsitraukę išlieka jauniausi dirbantieji, iki 29 metų – jų rodiklis žymiai aukštesnis nei bendras Lietuvos dirbančiųjų vidurkis.
Pastebima, kad kai kuriose grupėse įsitraukimas ūgtelėjo, pavyzdžiui, vyriausioje amžiaus grupėje nuo 60 metų. Šiai darbuotojų grupei buvo būdingas kiek mažesnis įsitraukimas, bet šiemet jų rodiklis jau artimas Lietuvos dirbančiųjų vidurkiui.
„Galimai šį pokytį lėmė bendras ekonominis ir politinis fonas, sustiprinęs jausmą, kaip svarbu priešpensiniame amžiuje turėti darbą ir pastovų pajamų šaltinį. Darbdaviams tai geras signalas atkreipti dėmesį į vyresnių darbuotojų grupę, kurioje stiprėja ir motyvacija, ir įsitraukimas“, – Jurgita Račkytė-Vilimė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Per metus darbo rinkoje įvyko nemažai pokyčių: kas septintas dirbantysis (15 proc.) pakeitė darbą, o dar penktadalis (19 proc.) planuoja tai padaryti netrukus; kas 8-as – pakeitė kvalifikaciją.
Tyrimo duomenimis, šie pokyčiai neretai būna gana glaudžiai susiję: daugiau nei pusė planuojančių keisti darbovietę ketina keisti ir savo kvalifikaciją. Taip pat pakelti sparnus kitur labiau linkę ir nepatenkinti savo atlygiu arba gaunamomis motyvacinėmis priemonėmis darbuotojai.
„Polinkis keičiant darbą keisti ir kryptį stiprėja: pernai kvalifikaciją pakeitė ar planavo netrukus keisti vienas iš keturių, o šiemet jau – trečdalis dirbančiųjų. Ypač noras rinktis naują kelią keičiant kvalifikaciją buvo būdingas darbuotojams išaugusiems savo marškinius, gaunantiems didesnį atlygį nei rinkos vidurkis“, – sakė J. Račkytė-Vilimė.
