Tai gal ponai lai susimoka uz savo milijonus mokesčius,o ne paskutini atimt is zmoniu,kurie užsidirba gyvenimui,kuris brangsta kiekviena diena.Man susidaro toks vaizdas ,kad negyvenat realybej.

"Rizika yra toks dalykas – visi mes savo gyvenime vienaip ar kitaip rizikuojame, bet pajamos yra pajamos. Jeigu pajamos yra aukštos, tai suponuoja, kad to žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius yra tam tikrame lygyje“
Ar ji supranta, kuo skiriasi Pajamos, Pelnas ir Įplaukos?
Dirbant individualioje veikloje gali susidurti su situacija, kad pajamos priskaitytos (sąskaita išrašyta), bet pinigai (įplaukos) negautos - pvz. skolininkas bankrutavo ar nemoka. Taip pat ir su Pelnu - sakykime sugedo prekės, reikia utilizuoti, brokas ar pan. O samdomam darbe darbuotojas absoliučiai nerizikuoja savo turtu ir pajamom. Garantuotai gaus atlyginimą, net ir bankrutavus darbdaviui, gaus net ir jei darbo ar užsakymų nėra ar mažiau yra, nei gali padaryti. O jei kartais darbo padaugėja, nedirbs viršvalandžių, nors gal prieš tai savaitę nosį krapštė, nes darbo buvo mažiau.
Susidariau jau seniai įspūdį, kad koncervatorių valdžia nemėgsta smulkaus verslo, čia gi tikriausiai šunauja ir gyvulių ūkis, ką net viešai pasako. Geriau būtų monopolijos ir oligopolijos, kurios galėtų paremti per rinkimus, o šunauja ką - tik palos ir pakriuksės.

Tegul žmonės užsiima ta veikla. Jei tik gali. Žiūrėti reikia kaip apriboti bankų ir kitų didelių verslo organizacijų viršpelnius, taip pat monopolininkų pelnus. Ten daugiausia nepagrįstai apiplėšiami žmonės, būtent didelių organizacijų pelnus reikia kontroliuoti. Vietoje to, kaip visada, Lietuvoje iš patrankų šaudoma į žvirblius. Kokia čia reforma, jei nesprendžiami esminiai klausimai, bet grandiozinė veikla vaidinama ten, kur nieko nereikėtų iš viso daryti