• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją.

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją.

REKLAMA

„2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais. Planuojama, kad bus daugiau nei keturiskart daugiau elektrą iš vėjo gaminančių elektrinių, saulės elektrinių galia turėtų išaugti penkiskart“, – penktadienį žurnalistams sakė LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.

Pasak agentūros, studija parodė, jog po 5-6 metų Lietuva galėtų eksportuoti apie 4,6 teravatvalandės (TWh) elektros kasmet – tokia prognozė numatoma baziniame LEA su JAV laboratorija sumodeliuotame scenarijuje.

REKLAMA
REKLAMA

Jame taip pat numatoma, kad saulės ir vėjo gamyba užtikrins 104 proc. tuometinio elektros poreikio – 20,3 tūkst. TWh pagamins vėjo, 5,4 TWh – saulės elektrinės.

REKLAMA

Vis dėlto, anot T. Norvydo, bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės nepagamins pakankamai elektros. Tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.

„Iš esmės Lietuva 2030 metais galės apsirūpinti visa reikiama elektros energija ir būti neto elektros eksportuotoja, tačiau bus tokių laikotarpių, kai vietinė elektros gamyba negalės patenkinti viso poreikio. Tuo atveju reikės importuoti elektros energiją. Pagrindine elektros importo šalimi, prognozuojama, išliks Švedija“, – kalbėjo LEA analitikas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tais atvejais, kai turėsime perteklinę elektros gamybą, ją dažniausiai ir daugiausia eksportuosime latviams ir lenkams“, – pridūrė jis.

Anot LEA, elektros importas ir eksportas Lietuvai bus svarbus siekiant subalansuoti šalies elektros gamybą tuomet, kai jos mažai pagamins saulės ir vėjo jėgainės. Neatmetama, kad esant prekybos ribojimams, gali prireikti deginti gamtines dujas.

Anot T. Norvydo, studija taip pat atskleidė, jog „tam tikrais išskirtiniais atvejais“ Lietuvoje reikės riboti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių – iki 3,3 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.

Agentūra teigia, kad Lietuva jau dabar tampa vis mažiau priklausoma nuo elektros importo. LEA skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40,7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.

Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų