Kompensacijos dėl dingusios siuntos vilnietis Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laukia jau keletą mėnesių.
Vyras portalui tv3.lt pasakojo, kad tikriausiai kompensacijos jis negaus, nes neįmanoma nustatyti daikto vertės.
„Prieš keletą mėnesių siunčiau DPD paštomatu siuntą. Tai buvo mano paties darytas daiktas. Tačiau siunta dingo, po 2 mėnesius trukusios paieškos gavau atsakymą, kad ji pamesta, teko rašyti prašymą kompensuoti sumą.
Susumavus visas savo išlaidas, darbo laiką, medžiagas ir kt. įvardijau 50 eurų sumą. Tačiau gavau atsakymą, kad šios sumos man grąžinti negali, nes neįmanoma įvertinti siuntos vertės, neturiu jokių sąskaitų faktūrų“, – pasakojo vyras.
Kreipiausi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
„Gavau atsakymą, kad belieka kreiptis tik į teismą. Tačiau juk nesikreipsiu į teismą dėl 50 eurų. Esu bejėgis šioje situacijoje, daugiau nebežinau, kur kreiptis, kaip atgauti pinigus“, – skundėsi Nerijus.
Kompensaciją suteiks, jeigu įrodys išlaidas
Siuntų bendrovės „DPD Lietuva“ atstovas Tomas Vaišvila tikino, kad siuntėjui grąžins pinigus, jeigu jis pateiks reikalingus dokumentus.
„Šią situaciją žinome ir aktyviai su siuntėju bendraujame. Atkreipiame dėmesį, kad klientas dar 2022 m. gruodžio 30 d. buvo informuotas, kad jo pretenzija bus tenkinama. Tačiau tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti patirtą žalą, mums reikalingi dokumentai, įrodantys prekės vertę/savikainą, kitu atveju mes negalėsime įvertinti, koks iš tikrųjų buvo nuostolis.
Pretenzijos pateikėjo prašyti pagrįsti patirtą nuostolį yra įprasta ir standartinė praktika, kuri viešai skelbiama „DPD Lietuva“ interneto tinklapyje, ten nurodome, kad prie pretenzijos turi būti pridėta apgadintų ar prarastų daiktų (prekių) įsigijimo dokumento patvirtinta kopija“, – komentavo bendrovės atstovas.
Jis patikino, kad sausio 6 d. pakartotinai informavo klientą, kad bendrovė nevengia prisiimti atsakomybės dėl siuntos transportavimo metu prarastos prekės.
„Dar kartą paprašėme kliento pateikti turimus dokumentus ar laisva forma detalizuotą galimo nuostolio sumą“, – teigė T. Vaišvila.
Gali atlyginti tik siuntimo išlaidas?
RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė teigė, kad pašto įstatymas numato ribotą pašto paslaugos teikėjų atsakomybę priklausomai nuo siuntos rūšies. Anot jos, ne visada kompensuojama visa prarasro daikto suma. Dažnai siuntėjui tenka tenkintis tik siutimo išlaidų kompensacija.
„Pavyzdžiui, už dingusią ar sugadintą registruotąją pašto siuntą yra atlyginama suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms. O už dingusią ar sugadintą įvertintąją pašto siuntą – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pašto paslaugos teikėjas su siuntėju gali susitarti ir dėl palankesnių žalos atlyginimo sąlygų, kurios įprastai būna numatytos konkretaus teikėjo pašto paslaugos teikimo taisyklėse. Konkrečiai šiuo atveju pirmiausia rekomenduojame įvertinti DPD taisykles – kokios nuostatos dėl žalos atlyginimo sąlygų numatytos jose. Tačiau taip pat svarbu pastebėti, kad patirtus nuostolius, siuntos vertę turi įrodyti siuntėjas, reikalaujantis žalos atlyginimo. gali būti, kad siuntėjui bus atlygintos tik siuntimo išlaidos“, – komentavo I. Jurgelionienė.
Ji nepastebėjo, kad šventiniu laikotarpiu būtų išaugęs dingusių siuntų skaičius.
„Buvo gauti vos keli skundai, kuriuos šiuo metu dar nagrinėjame“, – sakė specialistė.
Dėl kompensacijos turi kreiptis siuntėjas
Taip pat I. Jurgelionienė priminė, kad dingus siuntai dėl žalos atlyginimo į paslaugos teikėją turi kreiptis siuntėjas.
„Jeigu įsigijote prekių elektroninėje parduotuvėje ir esate gavėjas, turite kreiptis į siuntėją – elektroninę parduotuvę, kad ši pateiktų pretenziją pašto paslaugos teikėjui arba atsisakytų savo reikalavimo jūsų naudai“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Vartotojai į RRT kreipiasi tada, kai nepavyksta taikiai išspręsti situacijos su paslaugų teikėju. Ir tai yra vienas iš svarbiausių momentų – vos tik pastebėję, kad siunta yra pažeista, gyventojai turi informuoti paslaugos teikėją ir siuntėją.
„Pirmiausia, atsiimant siuntą, svarbu ją atidžiai apžiūrėti ir neskubėti patvirtinti siuntos atsiėmimo fakto. Jei atsiimdami siuntą pastebėjote pažeidimą ar atplėšimą, svarbu operatyviai reaguoti ir fiksuoti pažeidimus, pavyzdžiui, pasidaryti nuotraukų“, – siūlė specialistė.
Pasak I. Jurgelionienės, atsiimdamas siuntą iš kurjerio, žmogus gali atsisakyti priimti siuntą ir nepasirašyti. Jeigu vis tik pasirašo ir taip priėmimo faktą patvirtina, būtina raštu pareikšti aiškias pastabas dėl esamų siuntos pakuotės pažeidimų. Kitu atveju, jei bus patvirtinta, kad pašto siunta yra gauta, ir pastabų nebus pateikta, tai reikš, kad pašto paslauga buvo suteikta tinkamai.
„Operatyvumas tokiais atvejais itin svarbus informuojant tiek paslaugos teikėją, tiek siuntėją. Siuntėjas savo ruožtu jau kreipsis su pretenzija į pašto paslaugos teikėją dėl pažeidimų. Tik tuo atveju, jei nerandamas sutarimas, vartotojas turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą“, – sakė I. Jurgelionienė.
Ekspertė įspėja ir dėl kito klausimo – laukiančiais siuntų žmonėmis gali pasinaudoti sukčiai. Gavus žinutę apie siuntą, ją reiktų atidžiai įvertinti ir nespausti nuorodų.
„Pasitaiko atvejų, kai sukčiai, apsimetę pašto paslaugos teikėjais, siunčia žinutes ir prašo asmens ar banko duomenų. Piktavalių nuorodos paprastai veda į suklastotas interneto svetaines, kurios gali būti panašios į tikrąsias, o jose suvedus duomenis apie save, ne tik nesulauksite pašto siuntos, tačiau ir prarasite pinigus“, – įspėjo I. Jurgelionienė.
