Parlamentarai įregistravo tai numatantį Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
Projekto iniciatoriai mano, kad laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas leis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Pratęsti solidarumo mokestį jie siūlo atsižvelgiant į tai, kad „Europos Centrinio Banko (ECB) 2022 metais pradėtos ženkliai didinti pagrindinės palūkanų normos iki šiol nėra mažinamos, o kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas“.
„2023 m. bankai Lietuvoje (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur)“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo Seimo nariai.
Kaip ELTA jau skelbė, dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Pernai gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą. Įstatymo projektu buvo nustatytas laikinojo solidarumo įnašo dydis, jo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo tvarka, gautų lėšų panaudojimo tikslas.
Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos prieš keletą savaičių susijungė į iniciatyvą „4 procentai“.
