„Didieji naujienų portalai prieš 20 metų atrodė visai kitaip. Namuose turėjome stacionarius, didžiulius ekranus, mobiliuosius telefonus dar tik pradėjome naudoti. Žiniasklaidos kanaluose reklamos formatai irgi buvo kitokie. Tačiau žavu, kad prieš 20 metų mes jau naudojamės elektronine bankininkyste“, – atkreipė dėmesį S. Berlinskas.
Pasak jo, pats turinys prieš 20 metų buvo geltonas ir neapsiplunksnavęs, nes nebuvo karo ir pandemijos.
„Vietoje to vyko geri dalykai. Latvija laimėjo Euroviziją, „Lietuvos rytas“ laimėjo LKL čempionatą. Galbūt ir šiais metais tai pavyks padaryti.
Praėjus 20 metų, mes turime dirbtinį intelektą, 5G ryšį, greitą internetą, naujus programavimo sprendimus ir aibę kitų dalykų, apie kuriuos tuo metu skaitydavome vienoje ar kitoje fantastikos knygoje. Dabar viskas tapo realybe ir įdomu, kaip mes gyvensime dar po 100 metų“, – kalbėjo komercijos direktorius.
Reklamos poveikis
S. Berlinskas nagrinėjo, kaip atrodė bendros reklamos išlaidos 20 metų perspektyvoje.
„Matome, kad televizija ir radijas yra tvariausios medijų priemonės, kurias mažiausiai paveikė laikas. Jos išliko stabilios.
Didžiausia konkurencija vyko kalbant apie spausdintą žodį. Jeigu prieš 20 metų spausdintas žodis užėmė pakankamai reikšminga dalį, šiandien jo praktiškai nebeliko. Spausdinto žodžio rolę perėmė internetas“, – sakė žiniasklaidos grupės komercijos direktorius.
Anot S. Berlinsko televizijos reklama yra tvari.
„Tyrimų institutas KOG, 2021 metų pabaigoje atliko įsimintiniausių reklamų tyrimą. Štai „Coca-Cola“ reklama „Holiday are coming“ buvo transliuojama 1995 metais, prieš 27 metus. Tačiau ji mus veikia iki šiandien. Reklama daro savo juodą-baltą darbą iki šiol. Ji lieka mūsų sąmonėje.
Tyrimo metu buvo nustatytas reklamos ilgalaikis poveikis, kiek ji veikia, kokį poveikį daro mums ilgalaikėje perspektyvoje. Reklamos prekinį ženklą atpažino 9 iš 10 žmonių, tai yra reikšmingas rodiklis. Galvodami apie reklamą televizijoje, turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, apie tai, kaip ją matys ateities kartos“, – pastebėjo S. Berlinskas.
Tačiau, jo teigimu, ne visos reklamos pasiekia panašių rezultatų.
„Pavyzdžiui, „Colgate“ pono Bebro reklama. Ji buvo transliuojama 2008 metais ir daugelis ją prisimena. Šios reklamos prekės ženklo atpažinamumas yra gana aukštas, bet žmonės užfiksavo poną berą, bet ne „Colgate“ prekinį ženklą.
Kad žmonės prisimintų reklamą, reikia žinoti, kiek prie ekranų jie praleidžia laiko. Turime matyti, kiek laiko per dieną žmonės praleidžia su tam tikrais komunikacijos kanalais. Lietuvoje ir Estijoje kiekvieną dieną mes, žiūrėdami į ekranusm praleidžiame ne mažiau kaip 3 val. ir 43 minutes. Latvijoje žmonės praleidžia mažiau nei 3 val., o Lenkijoje – daugiau nei 4 val.“ – komentavo S. Berlinskas.
Pasak jo, matydami šiuos skaičiusm verslai pasidaro savo išvadas, eksperimentuoja su reklamomis įvairiuose kanaluose.
„Pavyzdžiui, mūsų vienaragis „Vinted“, kai jis investavo į televizinę reklamą, jo populiarumas pakilo. Televizijai reikia plutoniškų santykių su auditorija, plutoniškų santykių per įvairias platformas. Ar tai būtų televizija, ar tai būtų internetinė televizijam ar tai naujosios kartos televizija. Šiandien turime daug, įvairių jų rūšių.
Matome, kad populiariausias TV3 žinias kiekvieną savaitę žiūri 1,2 mln. Lietuvos gyventojų, internetinėje televizijoje jas žiūri 230 tūkst. gyventojų, o naujosios kartos televizijoje „Go3“ apie 46 tūkst. gyventojų,“ – skaičiavo S. Berlinskas.
Jo teigimu, kitas projektas „Galvok“ – vienas geriausių multiplatformatiškumo pavyzdžių, kuris sukviečia gyventojus prie televizijos ekranų, radijo eteryje, specialioje platformoje internete, žmonės visur gali dalyvauti ir stebėti šį projektą.
„Pernai „Galvok“ įgijo dar vieną formą – tapo stalo žaidimu,“ – sakė komercijos direktorius.
