Tačiau penktadienį, „Sodrai“ paskelbus duomenis apie sausį gyventojams išmokėtas jau indeksuotas pensijas, paaiškėjo, kad jos nedidėjo tiek, kiek žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ji paaiškino, kad vidutinė pensija dar padidės, kai nuo metų vidurio daliai pensininkų dar bus sumokėta daugiau pinigų.
Pažadai dėl pensijų prasilenkia su tikrove
2023 m. pabaigoje ministerijos pranešime socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė:
„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir asmenų pajamos. Kitąmet (t. y. 2024 m.) ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos <...>.“
Pranešime buvo žadama, kad vidutinė senatvės pensija šių metų pradžioje padidės apie 12 proc. arba 66 eurais – nuo 539 iki 605 eurų.
Tačiau „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad sausį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 595 eurai – t. y. 10 eurų mažesnė už žadėtą.
Ministerija taip pat viešai teigė, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą šiemet didės irgi apie 12 proc. arba 70 eurų – nuo 574 eurų iki 644 eurų.
Vis dėlto „Sodros“ duomenys rodo, kad ir šios gyventojų grupės vidutinė pensija sausį siekė 635 eurus ir buvo 10 eurų mažesnė už žadėtą.
Paprastai kalbant, Vyriausybė ir ministerija gyventojams arba pažadėjo daugiau pinigų, nei realiai planavo mokėti, arba tiesiog neišmokėjo tiek pinigų, kiek turėjo išmokėti.
Papildomai išmokės 74,4 mln. eurų?
Atrodytų, kad 10 eurų galbūt nėra didelis skirtumas, tačiau per 12 mėnesių susidaro 120 eurų skirtumas.
Be to, jeigu šią sumą padauginsime iš 620 tūkst. (tiek yra senatvės pensijų gavėjų), išeis 74,4 mln. eurų.
Kita vertus, būtų galima pamanyti, kad vienas mėnuo neparodo tikro pokyčio per visus metus. Tačiau šiemet pensijos jau nebus didinamos, vadinasi, gyventojai gaus tiek pinigų, kiek gavo už sausio mėnesį.
Senesnė „Sodros“ statistika taip pat rodo, kad tų pačių metų sausio ir gruodžio mėnesio vidutinės pensijos iš esmės nesiskiria.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiųstame komentare aiškino, kad skaičiuodama vidutinius pensijų didėjimus nuo 2024 m. „Sodra“ įvertino neva ir pensijų didėjimą asmenims su negalia dėl negalios reformos.
Esą su ja susiję pakeitimai bus įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d., išmokant pensinio amžiaus asmenims su sunkia negalia priemokas už praeitį nuo tos dienos, kai sunki negalia jiems bus nustatyta.
„Kol kas „Sodros“ skelbiama statistika šio didėjimo neatspindi, todėl ir vidutiniai pensijų dydžiai yra mažesni“, – nurodė ministerija.
Anksčiau ji skelbė, kad yra apie 45 tūkst. asmenų su sunkia negalia, kuriems dėl priimtos reformos bus mokama daugiau pinigų.
Išmokėjus 74,4 mln. eurų, kurių trūksta iki žadėtos vidutinės senatvės pensijos, kiekvienam tokiam žmogui papildomai turėtų tekti po 1653 eurus.
Pinigų yra, bet jų nemoka, nes laiko ateičiai
Dažnai politikai ir valdininkai aiškina, kad pensijų ar kitų išmokų negali labiau didinti dėl to, kad nėra pinigų.
Tačiau, kaip informavo Finansų ministerija, 2024 m. sausio 31 d. „Sodros“ rezervo (sukauptų ir neišleistų pinigų) dydis sudarė 2 mlrd. eurų (t. y. po 3225 eurus kiekvienam pensininkui).
Iš šios sumos bankų sąskaitose buvo 414,9 mln. eurų, terminuotuose indėliuose – 537 mln. eurų. Likusi suma buvo investuota į vertybinius popierius.
Finansų ministerija neslepia, kad valstybei skolinantis pinigus palūkanos (3,8 proc.) yra didesnės už tą grąžą, kuri gaunama laikant sąskaitose ar investuojant „Sodros“ rezervą (3,6 proc.).
„Atkreipiame dėmesį, kad skolinimosi ir investavimo pelningumus sunku palyginti ypatingai dėl skirtingų trukmių, taip pat dėl skirtingų investavimo priemonių“, – nurodė Finansų ministerija.
Ji pažymėjo, kad „Sodros“ rezervas gali būti naudojamas tik „Sodros“ išmokoms finansuoti, t. y., kai įvertinus ekonominę padėtį socialinio draudimo išmokoms finansuoti nepakanka fondo pajamų.
„Tai reiškia, kad nutikus netikėtoms aplinkybėms, pvz., atėjus ekonominiam sunkmečiui ar atsiradus ekstremaliai padėčiai, neturint rezervų, šį skirtumą tarp „Sodros“ pajamų ir išlaidų reikėtų finansuoti skolintomis lėšomis“, – aiškino ministerija.
Pasak jos, tikėtina, kad atsiradus tokioms aplinkybėms, skolinimosi kaštai ir taip būtų išaugę, o blogiausiu atveju – pasiskolinti finansų rinkose nebeliktų galimybės.
Tokiu atveju, esą sukauptas rezervas suteikia laiko ir galimybę fiskalinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis spręsti iškilusias problemas ir užsitikrinti tvarų finansavimo šaltinį.
Finansų ministerija priminė, kad 2009–2014 m. iš valstybės biudžeto „Sodrai“ buvo teikiamos perskolinamos paskolos, skirtos užtikrinti „Sodros“ išmokų savalaikį mokėjimą.
2017 m. gruodžio 31 d. „Sodrai“ suteiktų valstybės perskolinamų paskolų negrąžinta suma sudarė beveik 3,7 milijardo eurų. Ši skola 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta į valstybės iždą.
„Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje valdyti atitinkamą riziką ir buvo pradėtas formuoti „Sodros“ rezervas, kuris užtikrintų savalaikį išmokų mokėjimą be papildomos valstybės pagalbos.
Atitinkamas rezervų kaupimas vykdomas ir kitose šalyse (Belgija, Prancūzija, Airija, Ispanija, Lenkija, Portugalija, Švedija ir kt.) ir atitinka gerąsias rizikos valdymo praktikas“, – komentavo Finansų ministerija.