Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.
Už pataisas buvo 52 parlamentarai, prieš balsavo 11, o susilaikė – 29.
Dar birželio mėnesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas (jis buvo išrinktas į Europos parlamentą), Vida Ačienė, Viktoras Rinkevičius registravo projektą, kuriuo siūloma mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
NPD – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį. Jei žmogus uždirba minimalią mėnesinę algą, t. y. 555 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, tai pritaikius dabartinį NPD, į rankas jam išmokama apie 396 eurai.
Praėjusiais metais kartu su mokesčių reforma įstatymu buvo priimta nuostata, kad nuo 2020 m. NPD didės 100 eurų iki 400, o dar po metų – iki 500 eurų.
Jei toks pažadas būtų įgyvendintas, tą pačią sumą (555 eurų) uždirbusiam žmogui nuo kitų metų alga į rankas būtų didėjusi maždaug iki 416 eurų.
Taigi, žmogaus pajamos didėtų apie 20 eurų per mėnesį arba 240 eurų per metus.
Tačiau panašu, kad šie pažadai bus neįgyvendinti. Ne taip sparčiai didinti NPD praėjusią savaitę pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Premjeras Saulius Skvernelis viešai prasitarė apie Vyriausybės „principinį susitarimą“ NPD didinti tik 50 proc., t.y., perpus mažiau nei žadėta.
Kaip tik tokiam projektui antradienį po pateikimo pritarė Seimo dauguma.
Jeigu įstatymas bus priimtas galutinai, NPD kitąmet didėtų tik iki 350 eurų. Dėl to uždirbantys minimumą į rankas gautų dvigubai mažiau – t. y. tik 10, o ne 20 eurų, kaip buvo žadėta (tiesa, šie skaičiai dar gali keistis, jeigu įsigalios Vyriausybės nutarimas nuo kitų metų minimalią algą didinti iki 607 eurų).
Proporcingai mažiau į rankas gaus visi darbuotojai, kuriems gali būti taikomas NPD. Tai yra visi, kurie uždirba iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį. „Sodros“ duomenimis, iki 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirba daugiau kaip 164 tūkst. gyventojų.
Vadinasi, visi jie dėl lėčiau augsiančio NPD į rankas gaus mažiau pinigų nei žadėjo valdantieji.
„Prieš tai mes turėjome trimetį planą, realiai jis įsigalioja nuo kitų metų. Prieš metus tos prognozės, optimizmas turbūt gal šiek tiek užaukštintas buvo. Mes tikėjomės, kad labai puikiai kilsime, labai gerai viską surinksime.
Realybė turbūt atsitiko šiek tiek kitokia. Matome pasaulio ekonomiką, kitas valstybes, deja, bet lėtėja. Tas optimizmas šiandien turbūt nusileido ir turime priimti tokius sprendimus, kurie turi būti labiau pamatuoti“, – kodėl reikia didinti mokesčius Seimo posėdyje aiškino V. Ąžuolas.
Ingrida Šimonytė priminė, kad prieš metus tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ir ji pati ragino neskubėti didinti NPD, kad būtų daugiau lėšų viešojo sektoriaus finansavimui.
Į jos klausimą, kodėl valdantieji lėčiau didindami NPD tuo pačiu tempu nelėtina „Sodros“ įmokos lubų didėjimo ir taip mokesčių augimo naštą perkelia uždirbantiems mažiausiai, V. Ąžuolas atsakė:
„Tai buvo mūsų su kolegomis iniciatyva, žinoma, galbūt reikėjo Vyriausybės palaukti. Bet tai jau Vyriausybės prerogatyva, ji pati nuspręs, kokiomis priemonėmis, kam mažinti, ką didinti.
<...> Dėl „Sodros“ lubų mes su kolegomis prieštaravome šiam dalykui, nes, deja, tos lubos iškreipia mokestinę sistemą.“
Seimo narys taip pat priminė, kad mažesniam NPD didinimui pritaria ir prezidentas.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti lapkričio 7 d.
Priėmus šiuos projektus jų algos didės nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Tiesa, kartu su NPD lėtesniu didinimu, naujomis GPM įstatymo pataisomis, Seimo nariai siūlo didinti mokesčio tarifą didžiausias pajamas gaunantiems asmenims nuo dabartinių 27 proc. iki 32 proc. Taip pat kiek mažiau apmokestinti darbuotojus, kuriems nustatytas ne visas darbingumo lygis.
