Seime registruotomis pataisomis siūloma žvejybos kvotų galiojimą stabdyti vieneriems metams už šiurkščius pažeidimus, jeigu jais gamtai padaryta žala viršytų 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) – šiemet tai yra 5,5 tūkst. eurų.
Už pažeidimus, kai žala neviršytų šios ribos, siūloma numatyti ilgesnį nei dabar teisių į žvejybos kvotų apribojimą: už pirmą pažeidimą – trims mėnesiams vietoj vieno, o už du tokius pažeidimus tais pačiais metais, – vieneriems metams. Dabar už du pažeidimus per dvejus metus leidimas žvejoti atimamas dviem mėnesiams.
Aplinkos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad jei Seimas po pateikimo pritartų, komitetas įvertintų jų poreikį bei situaciją.
„Dabar pradėjome kalbėti apie (verslinės žvejybos – BNS) kvotų išpirkimą. Kaip tik vyksta paraiškų teikimas pasitraukimui iš verslinės žvejybos, todėl turime žiūrėti, kiek tokios žvejybos apskritai liks, kiek liks įmonių, jeigu liks, tada galime peržiūrėti ir bausmių mechanizmą“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
„Vidaus vandenyse, pavyzdžiui, ežeruose, 2026 metais iš viso nebelieka verslinės žvejybos, todėl reikia žiūrėti, kam tokie sugriežtinimai bebus reikalingi“, – pridūrė ji.
Pakeitimų iniciatorius socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad pernai vienos įmonės padaryta žala aplinkai siekė daugiau negu 50 tūkst. eurų.
Tuo metu Aplinkos ministerija BNS pranešė, kad šiurkščių verslinės žvejybos pažeidimų nustatoma nedaug – 2019 metais nustatyti du atvejai, 2020 ir 2023 metais – po vieną, o 2021-2022-aisiais tokių pažeidimų nenustatyta.
Birželio pabaigoje Seimo priimti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už verslinės žvejybos vidaus vandenyse paprastus tvarkos pažeidimus bus ir toliau įspėjama arba skiriamos penkis kartus didesnės baudos – iki 100-350 eurų, o už šiurkščius pažeidimus – nuo 850 iki 1,75 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą bauda siektų nuo 1,6 tūkst iki 3,5 tūkst. eurų.
Pirmu atveju žvejyboje naudotą įrangą – nuo laivų iki žvejybos įrankių būtų galima konfiskuoti, o antru – privalomai.
