Ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams po svarstymo pritarė 95, prieš buvo vienas, susilaikė trys parlamentarai.
„Įgyvendinus pokyčius, bus sudarytos sąlygos atsirasti realiai tiekėjų konkurencijai, žmonėms bus teikiama daugiau kokybiškų paslaugų, atsiras galimybė pasirinkti labiausiai vartotojo interesus ir poreikius atitinkančius elektros vartojimo planus bei tiekėjus“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus numatoma, kad kaina jiems būtų liberalizuota paskutiniame etape, nepriklausomai nuo suvartojimo kiekio.
„Pažeidžiami vartotojai, nepriklausomai nuo siūlomų etapų galės savo nuožiūra ir bet kada anksčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Be to, siūloma įtvirtinti įstatymu, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo“, – rašoma pranešime.
Be to, numatoma sukurti bazinę duomenų kaupimo ir mainų platformą (vadinamasis „data hub“), bus diegiami ir išmanieji skaitikliai.
Elektros įsigijimo ir tiekimo kaina sudaro apie 48 proc. galutinės kainos, kita dalis – perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.
Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka iš „Igničio“, o kainą reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 metais, Latvija – 2015 metais.