Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
''Gabrieliui Landsbergiui šiandien prabilus apie artėjančią didelę grėsmę, kuriai kol kas negali sukliudyti (atgrasyti) NATO, įkeliu čia ALOYZO SAKALO tekstą, kur jis dar 2016 metais įspėjo apie dar didesnes grėsmes (iš vidaus). Ir pasiūlė, ką reikėjo daryti. Aiškiaregis, matyt, buvo, nes numatė ir faktą, kad pensijų antra pakopa nebus naudinga pensininkams, ir apie energetikos ūkio išdraskymą vardan privatizavimo... Bet įdomiausias paaiškinimas apie tai, kodėl lietuviai sovietus 1940-aisiais sutiko su gėlėmis...
ALOYZAS SAKALAS (toliau - citata):
... Atrodo, kad galime nustoti bijoti grėsmių, kuriomis kartais puikuojasi mūsų kaimynai.
!!! Yra grėsmės rūšis, kurios nugalėti nepajėgia nei gerai ginkluota kariuomenė, nei NATO. Tai -valstybės vidinis nestabilumas. Pateiksiu tik du pavyzdžius.
!!! 1917 metais Rusiją valdė visagalis caras, jam tarnavo Valstybės Dūma. Gerai ginkluota ir treniruota kariuomenė buvo patikima apsauga nuo išorės priešų. Tačiau komunistai, kuriems priklausė tik nedidelė Rusijos visuomenės dalis, sugebėjo įvykdyti valstybės perversmą, užgrobti valdžią ir sąlyginai demokratinę Rusiją paversti kruvina „proletariato diktatūra“. O taip galėjo atsitikti, kadangi valdžia eilinius Rusijos piliečius laikė tik pigia darbo jėga, kurios jokiu būdu negalima prileisti prie valstybės valdymo. Didelė dalis šių piliečių gyveno skurde, ir tai nejaudino nei caro, nei valstybę valdančių turtingųjų, kurie, kaip ir nūdienos lietuviški liberalai, vadovavosi nuostata, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Nenuostabu, kad daugumai prie širdies buvo komunistų lozungas: „Kas buvo niekas, tas bus viskuo“.
!!! Palyginkime tuometinę situaciją Rusijoje su nūdienos situacija Lietuvoje.
!!! ... Turime „caro“ valdomą valdžią, kuriai nesvetimas aukščiau minėtas dabartinių liberalų požiūris į „skęstančiuosius“, kurie politine prasme ir yra „niekas“. Gali ir jie kada nors panorėti būti „viskuo“. Grėsmė taps realybe, jei dar atsiras koks nors naujas, patrauklesnis nei Algirdas Paleckis, lietuviškas Leninas. Ar tada mus apsaugos nuo riaušių ir valstybės perversmo ištreniruota kariuomenė ar NATO? Labai abejoju.
!!! 1940-aisiais man buvo devyneri, gyvenau su tėvais Kaune ir mačiau puikiai atrodančius kareivius, mokykloje susipažinau su didinga Lietuvos istorija, buvau mokomas patriotizmo, tėvynės meilės ir tarnavimo tautai. Ir kai pamačiau pilnas Kauno gatves karštai sveikinančių Raudonąją armiją piliečių, negalėjau suprasti, kur dingo jų patriotizmas. To meto liudininkai sako, kad komunistų, sveikinančiųjų Raudonąją Armiją, irgi buvo. Bet tik nedidelė visos minios dalis. O daugumai buvo tiek įgrisęs Antano Smetonos režimas, kad jie galėjo sveikinti bet kurį okupantą, kuris nušalintų A. Smetoną ir jo tautininkus.
!!! Kodėl A. Smetonos taip nemėgo Lietuvos piliečiai? Matau vieną priežastį: A.Smetona buvo diktatorius, kuris, kaip ir Rusijos caras, skirstė Lietuvos žmones į tuos, kurie valdo ir tuos, kurie yra „niekas“. Ir pastarieji manė, kad atsikračius Smetonos jie taps „viskuo“. Kas buvo po to- visi žinome.
!!! Šie du pavyzdžiai rodo, kad valstybės saugumo neužtikrina vien gerai ginkluota kariuomenė. Taip, ji kartu su NATO garantuoja valstybės apsaugą nuo išorės priešų, bet ji negali užtikrinti vidinio Lietuvos saugumo, kuris priklauso tik nuo mūsų visų solidarumo.
!!! Bet apie kokį tautos solidarumą galime kalbėti, jei gabiausieji bei darbščiausieji Lietuvos žmonės emigruoja iš Lietuvos tarsi ji būtų ne motina, o bjauri pamotė. Apie kokį Lietuvos solidarumą galime kalbėti, jei didelė dalis jos žmonių sunkiai suduria ar visai nesuduria galo su galu. Liberalai sako, kad jiems reikia daugiau dirbti, o ne žvalgytis į Valstybės pašalpas bei turtingųjų pajamas. Dirbti, bet kur tos darbo vietos, sakykime, kaime. Ir ar kiekvienas žmogus yra gabus verslininkas, sugebantis sukurti savo nenuostolingą verslą. Gal jis sugeba tik sąžiningai dirbti, kruopščiai vykdyti darbdavio nurodymus, o ne pats vadovauti. Ir, pagaliau, kodėl Lietuvos žmonės pirmauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą? Negi manote, kad toks lietuvio genas? O gal tiesa slypi visiškai kitur: gal darbo nesurandantis pilietis degtinėje nori nuskandinti savo neviltį ir kitas bėdas. Bet tai klaidingas kelias, nes visos bėdos, vaizdžiai kalbant, per trumpą laiką greitai išmoksta plaukti net degtinėje, o pats pilietis tampa sunkiai pagydomu alkoholiku.
ALOYZAS SAKALAS (toliau - citata):
... Atrodo, kad galime nustoti bijoti grėsmių, kuriomis kartais puikuojasi mūsų kaimynai.
!!! Yra grėsmės rūšis, kurios nugalėti nepajėgia nei gerai ginkluota kariuomenė, nei NATO. Tai -valstybės vidinis nestabilumas. Pateiksiu tik du pavyzdžius.
!!! 1917 metais Rusiją valdė visagalis caras, jam tarnavo Valstybės Dūma. Gerai ginkluota ir treniruota kariuomenė buvo patikima apsauga nuo išorės priešų. Tačiau komunistai, kuriems priklausė tik nedidelė Rusijos visuomenės dalis, sugebėjo įvykdyti valstybės perversmą, užgrobti valdžią ir sąlyginai demokratinę Rusiją paversti kruvina „proletariato diktatūra“. O taip galėjo atsitikti, kadangi valdžia eilinius Rusijos piliečius laikė tik pigia darbo jėga, kurios jokiu būdu negalima prileisti prie valstybės valdymo. Didelė dalis šių piliečių gyveno skurde, ir tai nejaudino nei caro, nei valstybę valdančių turtingųjų, kurie, kaip ir nūdienos lietuviški liberalai, vadovavosi nuostata, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Nenuostabu, kad daugumai prie širdies buvo komunistų lozungas: „Kas buvo niekas, tas bus viskuo“.
!!! Palyginkime tuometinę situaciją Rusijoje su nūdienos situacija Lietuvoje.
!!! ... Turime „caro“ valdomą valdžią, kuriai nesvetimas aukščiau minėtas dabartinių liberalų požiūris į „skęstančiuosius“, kurie politine prasme ir yra „niekas“. Gali ir jie kada nors panorėti būti „viskuo“. Grėsmė taps realybe, jei dar atsiras koks nors naujas, patrauklesnis nei Algirdas Paleckis, lietuviškas Leninas. Ar tada mus apsaugos nuo riaušių ir valstybės perversmo ištreniruota kariuomenė ar NATO? Labai abejoju.
!!! 1940-aisiais man buvo devyneri, gyvenau su tėvais Kaune ir mačiau puikiai atrodančius kareivius, mokykloje susipažinau su didinga Lietuvos istorija, buvau mokomas patriotizmo, tėvynės meilės ir tarnavimo tautai. Ir kai pamačiau pilnas Kauno gatves karštai sveikinančių Raudonąją armiją piliečių, negalėjau suprasti, kur dingo jų patriotizmas. To meto liudininkai sako, kad komunistų, sveikinančiųjų Raudonąją Armiją, irgi buvo. Bet tik nedidelė visos minios dalis. O daugumai buvo tiek įgrisęs Antano Smetonos režimas, kad jie galėjo sveikinti bet kurį okupantą, kuris nušalintų A. Smetoną ir jo tautininkus.
!!! Kodėl A. Smetonos taip nemėgo Lietuvos piliečiai? Matau vieną priežastį: A.Smetona buvo diktatorius, kuris, kaip ir Rusijos caras, skirstė Lietuvos žmones į tuos, kurie valdo ir tuos, kurie yra „niekas“. Ir pastarieji manė, kad atsikračius Smetonos jie taps „viskuo“. Kas buvo po to- visi žinome.
!!! Šie du pavyzdžiai rodo, kad valstybės saugumo neužtikrina vien gerai ginkluota kariuomenė. Taip, ji kartu su NATO garantuoja valstybės apsaugą nuo išorės priešų, bet ji negali užtikrinti vidinio Lietuvos saugumo, kuris priklauso tik nuo mūsų visų solidarumo.
!!! Bet apie kokį tautos solidarumą galime kalbėti, jei gabiausieji bei darbščiausieji Lietuvos žmonės emigruoja iš Lietuvos tarsi ji būtų ne motina, o bjauri pamotė. Apie kokį Lietuvos solidarumą galime kalbėti, jei didelė dalis jos žmonių sunkiai suduria ar visai nesuduria galo su galu. Liberalai sako, kad jiems reikia daugiau dirbti, o ne žvalgytis į Valstybės pašalpas bei turtingųjų pajamas. Dirbti, bet kur tos darbo vietos, sakykime, kaime. Ir ar kiekvienas žmogus yra gabus verslininkas, sugebantis sukurti savo nenuostolingą verslą. Gal jis sugeba tik sąžiningai dirbti, kruopščiai vykdyti darbdavio nurodymus, o ne pats vadovauti. Ir, pagaliau, kodėl Lietuvos žmonės pirmauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą? Negi manote, kad toks lietuvio genas? O gal tiesa slypi visiškai kitur: gal darbo nesurandantis pilietis degtinėje nori nuskandinti savo neviltį ir kitas bėdas. Bet tai klaidingas kelias, nes visos bėdos, vaizdžiai kalbant, per trumpą laiką greitai išmoksta plaukti net degtinėje, o pats pilietis tampa sunkiai pagydomu alkoholiku.
@tskp išverstaskuriai
"!!! Daug Lietuvos piliečių supranta, kad tautos solidarumo politikai neskatina. Todėl gaji šiandieną dažnai kartojama mintis „ne už tokią Lietuvą mes kovojome“. Valdžia galėtų įvertinti šio lozungo galimas pasekmes dabar, o ne tada, kai jis pavirs daugumos mūsų piliečių veiksmų varomąja jėga.
!!! Tautos solidarumą galima žymiai sustiprinti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Įdomų priemonių rinkinį pateikia ekonomistas Jonas Valatka. Viena kryptis - geresnis esamų resursų panaudojimas ir vidinės paklausos didinimas. Tam tikslui reikia:
1. Baigti mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti antrąją pensijų pakopą, nes tai tik realių pinigų laidojimas be naudos būsimiems pensininkams.
2. Elektros energetikoje taip vadinamoje „rinkoje“ atsisakyti tarpstančių tarpininkų, dažnai turinčių tik kompiuterius. Visą pirkimą ir realizaciją palikti tik valstybės žinioje. Tas pats liečia ir dujų ūkį.
3. Valstybei ir savivaldybėms ryžtingai imtis absoliučios visų lygių šilumos tiekimo įmonių kontrolės. Dabartinė menama konkurencija šilumos ūkyje visiškas blefas, tai labai apsukrių veikėjų noras įsitvirtinti monopolinėje sferoje.
4. Padidinti gyventojų perkamąją galią sumažinant egzistuojančių oligopolijų įtaką prekių kainoms. Didžiausią dalį gyventojų išlaidose sudaro maisto prekės, vaistai , degalai ir komunalinės išlaidos. Maisto prekių prekyboje, be dabar didėjančios konkurencijos tarp prekybos tinklų, norint dar padidinti realią konkurenciją reiktų įstatyminiu keliu atskirti didmeninę ir mažmeninę prekybą. Tą patį reiktų padaryti ir vaistų prekyboje. Tai leistų rinkoje atsirasti mažoms įmonėms.
!!! Visa tai sudarytų sąlygas rimtesnei konkurencijai ir įtakotų kainų lygį. Vaistų ir degalų rinkose konkurenciją gali padidinti ir valstybės institucijų intervencija, perkant prekes didmenine tvarka ir jas realizuojant ne pelno siekiančiose įmonėse. Ypatingą kainų sumažėjimą galėtų pajusti degalus naudojančios biudžetinės institucijos (policija, medicinos įstaigos, švietimo sistema ir pan.) "
"!!! Daug Lietuvos piliečių supranta, kad tautos solidarumo politikai neskatina. Todėl gaji šiandieną dažnai kartojama mintis „ne už tokią Lietuvą mes kovojome“. Valdžia galėtų įvertinti šio lozungo galimas pasekmes dabar, o ne tada, kai jis pavirs daugumos mūsų piliečių veiksmų varomąja jėga.
!!! Tautos solidarumą galima žymiai sustiprinti ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis. Įdomų priemonių rinkinį pateikia ekonomistas Jonas Valatka. Viena kryptis - geresnis esamų resursų panaudojimas ir vidinės paklausos didinimas. Tam tikslui reikia:
1. Baigti mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti antrąją pensijų pakopą, nes tai tik realių pinigų laidojimas be naudos būsimiems pensininkams.
2. Elektros energetikoje taip vadinamoje „rinkoje“ atsisakyti tarpstančių tarpininkų, dažnai turinčių tik kompiuterius. Visą pirkimą ir realizaciją palikti tik valstybės žinioje. Tas pats liečia ir dujų ūkį.
3. Valstybei ir savivaldybėms ryžtingai imtis absoliučios visų lygių šilumos tiekimo įmonių kontrolės. Dabartinė menama konkurencija šilumos ūkyje visiškas blefas, tai labai apsukrių veikėjų noras įsitvirtinti monopolinėje sferoje.
4. Padidinti gyventojų perkamąją galią sumažinant egzistuojančių oligopolijų įtaką prekių kainoms. Didžiausią dalį gyventojų išlaidose sudaro maisto prekės, vaistai , degalai ir komunalinės išlaidos. Maisto prekių prekyboje, be dabar didėjančios konkurencijos tarp prekybos tinklų, norint dar padidinti realią konkurenciją reiktų įstatyminiu keliu atskirti didmeninę ir mažmeninę prekybą. Tą patį reiktų padaryti ir vaistų prekyboje. Tai leistų rinkoje atsirasti mažoms įmonėms.
!!! Visa tai sudarytų sąlygas rimtesnei konkurencijai ir įtakotų kainų lygį. Vaistų ir degalų rinkose konkurenciją gali padidinti ir valstybės institucijų intervencija, perkant prekes didmenine tvarka ir jas realizuojant ne pelno siekiančiose įmonėse. Ypatingą kainų sumažėjimą galėtų pajusti degalus naudojančios biudžetinės institucijos (policija, medicinos įstaigos, švietimo sistema ir pan.) "
REKLAMA
REKLAMA
Šalies įstaigos šiemet įsigijo kiniškų telefonų, pernai pirkta kiniškų dronų