Šioje Suvalkijos regiono dalyje daugiabučių modernizacija juda gerokai lėčiau nei kituose miestuose. Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapiu, galima matyti, kad atnaujintų daugiabučių skaičius Šakių r. sav. šiandien siekia 3,9 proc., o užbaigus vykdomus renovacijos projektus, šis skaičius pasieks beveik 10 proc.
Tuo tarpu Kazlų Rūdos sav. daugiabučių modernizacija iki šiandien dar beveik nepajudėjo iš pradinio taško: iš viso savivaldybėje atnaujintas tik 1 daugiabutis iš 172 potencialių renovacijai namų, o tai sudaro 0,6 proc. savivaldybės mastu. Pagal renovuotų daugiabučių dalį Kazlų Rūdos sav. rikiuojasi 57 vietoje (iš 60 savivaldybių). Panaši situacija susiklosčiusi ir Visagino sav., kur šiandien renovuotų namų dalis siekia 0,4 proc.
Vis dėlto šiuo metu Kazlų Rūdos sav. yra vykdomi dar 3 daugiabučių renovacijos projektai: dėl dviejų suderinti investiciniai renovacijos planai, o dar vienas projektas yra gavęs pritarimą iš finansų įstaigos. Kai bus užbaigti šie projektai, renovuotų daugiabučių dalis Kazlų Rūdos sav. perkops 2 proc. ribą.
Darbus stabdo kelios priežastys
Kazlų Rūdos sav. daugiabučių atnaujinimo darbus administruojančios įmonės direktorius Raimondas Ragauskas pažymi, kad įmonė prižiūri tik dalį savivaldybės daugiabučių: 65 iš potencialiai renovuotinų 172 namų. Daugiabučių namų priežiūra savivaldybėje užsiima ir kitos įmonės, todėl skirtingų namų daugiabučių administratorių ar gyventojų požiūris ir patirtys renovacijos atžvilgiu gali skirtis.
„Iš savo patirties pastebime, kad dabartinę renovacijos stagnaciją Kazlų Rūdoje lemia bent keletas priežasčių. Visų pirma, didelė kliūtis – daugiabučių namų gyventojų įsiskolinimai dėl kurių negaunamas finansuotojų pritarimas. Antra, vis dar jaučiame gyventojų nepasitikėjimą pačiu renovacijos procesu. Galiausiai, svarbūs finansiniai aspektai: tiek sumažėjusi valstybės parama, tiek išaugę darbų kaštai“, – vardija R. Ragauskas.
Tuo tarpu Šakių r. sav. daugiabučių renovaciją administruojančios įmonės atstovė Aušra Valinskytė atkreipia dėmesį, kad spartesnę senų daugiabučių modernizaciją paskatina didesnė informacijos sklaida.
„Trūkstant žmogiškųjų išteklių, daugiabučių modernizacijos klausimas nėra prioritetinis ir šiandien santykinai apleistas. Be to, renovacijos procesas buvo ypač vangus pirminėse stadijose, tad ir renovuotų namų skaičius nėra aukštas. Vis dėlto, pasikeitus renovacijos projekto administratoriui, iš esmės pajudėjo ledai ir šiuo metu turime net 22 vykdomus daugiabučių modernizacijos projektus“, – dalinasi A. Valinskytė.
Šakių r. sav. administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis priduria, kad viena dažniausių gyventojų apsisprendimą dėl renovacijos pristabdančių priežasčių – nerimas dėl kredito, ypač kaimiškų vietovių gyventojų, kur nekilnojamojo turto vertė žema. Taip pat nemaža dalis gyventojų yra vyresnio amžiaus ir nenori ar neturi galimybių finansiškai įsipareigoti.
Itin svarbi informacijos sklaida
Matydami atnaujintus daugiabučius, gyventojai žino, ko tikėtis iš renovacijos proceso, tačiau, A. Šlėderio teigimu, jiems vis dar reikia didesnio paskatinimo jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos.
Vis dėlto daugiabučių namų administratorių ar savivaldybės paskatinimas bei konsultacijos dėl renovacijos yra svarbi programos dalis, užtikrinanti visapusišką gyventojų informuotumą ir leidžianti suprasti visas renovacijos teikiamas galimybes ir naudas. Lietuvos renovacijos žemėlapis yra vienas iš didesnę informacijos sklaidą užtikrinančių įrankių.
Anot R. Ragausko, tiek gyventojams, tiek patiems specialistams, dirbantiems su renovacija, kitų miestų patirtis yra naudinga mėginant geriau suprasti modernizacijos eigą bei veikia kaip motyvuojantis faktorius tęsti renovacijos darbus.
„Nors maži renovacijos tempai Kazlų Rūdoje to neatspindi, jau ne vienerius metus bendraujame su Marijampolės, Prienų, Druskininkų ir Vilkaviškio daugiabučių namų modernizavimo administratoriais, kurie dalinasi savo patirtimi, itin padedančia planuoti ateities projektus. Kaip tik šiuo metu ruošiame vieną paraišką 100 butų namo renovacijai, taip pat analizuojame kitų daugiabučių situaciją, o savivaldybės paskirtas administratorius vykdo preliminarias apklausas dėl įsitraukimo į renovacijos procesą bei rengia gyventojų susirinkimus“, – pasakoja R. Ragauskas.
Abiejų savivaldybių atstovai sutinka, kad pakankama informacijos sklaida yra kertinis aspektas, siekiant didinti daugiabučių modernizacijos tempus. Visapusiškos žinios užkerta kelią plačiai paplitusiems mitams ir gyventojų dvejonėms dėl renovacijos naudos.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
