Agentūra „Reuters“, remdamasi su tokiais planais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, jog Rusija jų remontuoti kol kas neketina, nes nesitiki santykių su Vakarais pagerėjimo artimiausioje ateityje, kad šie dujotiekiai vėl taptų reikalingi.
Vienas informuotas asmuo netgi pareiškė, kad Maskva šį projektą laiko „palaidotu“, o kiti du šaltiniai Rusijoje teigė, kad dujotiekiai turėtų būti išsaugoti tokios būklės, kuri leistų atnaujinti jų naudojimą tolesnėje ateityje, tai yra turėtų būti užkonservuoti.
Tai reiškia, kad pažeistos vamzdynų atkarpos būtų užsandarintos, siekiant apsaugoti nuo jūros vandens keliamos argesyvios korozijos, nurodo „Reuters“.
Nei „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ operatorės, nei Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Tuo tarpu Vokietijos koncerno E.ON, kuriam priklauso „Nord Stream 1“ akcijų dalis, atstovas pareiškė: „Mūsų, kaip smulkiųjų akcininkų, žiniomis, joks sprendimas nei už, nei prieš vamzdynų atstatymą, nepriimtas“.
Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų. Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai.
Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas. Savo ruožtu Maskva, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad už sprogimų stovi Vakarai. Danijos, Vokietijos ir Švedijos atitinkamų institucijų atliekami šio incidento tyrimai kol kas nebaigti.
Rusiją su Vokietija tiesiogiai jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, taip keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.
