Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstant Vyriausybės pateiktą mokesčių pataisų paketą įtraukti šiuos pakeitimus pasiūlė prezidentūra.
Jos atstovas aiškino, kad šeimoms su vaikais būtų taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taigi mažiausiai uždirbantiems tėvams esą būtų labiausiai palengvinama pajamų mokesčio našta.
Vis tik, pritarus šiam siūlymui, kone 5 kartus mažiau mokesčių sumokėtų individualiai, o ne pagal darbo sutartys dirbantys tėvai. Be to, tokia pati lengvata būtų taikoma ir turtingiesiems. Taigi – kiek iš to išloštų vaikus auginančios šeimos?
Kodėl vaiko pinigų neužtenka?
Šią iniciatyvą pristatęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius akcentavo, kad visuomenei senėjant paskatos vaikus auginančioms šeimoms yra neišvengiamos.
Anot jo, turintys vaikų patiria žymiai didesnes išlaidas, taigi daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir t. t.) šeimos yra remiamos visais 3 būdais: piniginėmis išmokomis, natūra teikiamomis paslaugomis ir mokesčių lengvatomis.
„Lietuva neturi vieno iš trijų, t. y. mokestinių lengvatų šeimoms su vaikais. Lietuvos mokesčių sistema atsižvelgia į pajamų dydį, bet neatsižvelgia į išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Prezidento nuomone, papildomo NPD įvedimo iniciatyva turėtų būti svarstoma kartu. <...>
Šis mokesčių paketas yra neįsivaizduojamas be paskatų šeimoms, kurios augina vaikus. <...> Matome, kad šiuo metu vaikus auginančios šeimos turi didesnę „neto“ mokestinę naštą, nei EBPO vidurkis, įvertinus ir vaikų pinigus. Iki 18 amžiaus vaikų skurdas yra apie 17 proc.“ – pabrėžė prezidento patarėjas.
Mažiausiai uždirbantiems – dar mažesni mokesčiai
V. Augustinavičius priminė, kad anks2iau Lietuvoje galiojęs papildomas NPD su pagrindiniu NPD buvo didesnis nei minimali alga, tad mažiausiai uždirbantys negalėjo pasinaudoti šia paskata, o dabar, NPD siekiant 750 eurų, minimaliajai mėnesinei algai viršijant 1 tūkst. eurų, naudos gautų būtent mažiausiai uždirbantys.
Jis pridūrė, kad anksčiau NPD buvo taikomas tik dirbantiems su darbo sutartimi, o dabar siūloma šią lengvatą taikyti ir dirbantiems individualiai:
„Parama vaikams neturėtų būti skiriama priklausomai nuo to, kokia forma jų tėvai uždirba pajamas.“
V. Augustinavičius pažymėjo, kad mažėjantis gimstamumas Lietuvoje yra svarbiausia problema.
Taigi, nepriėmus šio siūlymo, dabartinė mokesčių reforma esą būtų labai neteisinga.
Daliai šeimų – 5 kartus mažiau pinigų?
Vis tik TS–LKD frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad, pagal šį siūlymą, dirbantys individualiai mokesčius per metus galėtų susimažinti maždaug 1040 eurų.
Tuo metu dirbantys pagal darbo sutartis per metus sutaupytų vos kiek daugiau nei 200 eurų.
Taigi, jo teigimu, skirtumas tarp šių formų išlieka akivaizdus – individualiai dirbančių ir samdomų darbuotojų naudos skirsis apie 5 kartus, o tai esą yra diskriminacija.
„Kodėl yra toks skirtumas, juo labiau, kad dar nesame apsisprendę dėl tų pritapatinimų prie darbo santykių ir dirbantys individualiai šiaip moka mažesnį pajamų mokesčio tarifą? Kodėl yra tokios išimtys daromos?“ – posėdžio metu klausimą kėlė M. Lingė.
Vis tik V. Augustinavičius tikino, kad tarp dirbančių individualiai ir samdomų darbuotojų iš esmės takoskyros nėra.
Jo aiškinimu, skirtųsi tik tai, kad individualiai dirbantiems papildomas NPD būtų priderinamas prie mokesčio kredito formulės, o darbo santykiuose – prie NPD formulės.
Į tai sureagavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas: „Jūs imate bazes, bet reikia žiūrėti į galutinį rezultatą. Kalbama apie nevienodas galimybes.
Individualiai dirbantys gauna žymiai didesnę naudą už dirbančius pagal darbo sutartį. Jei mes tikrai vienodai mylime vaikus visus Lietuvos, tai akivaizdžiai jūsų pateiktas projektas yra labai konstituciškai nevienodai traktuojamas.“
Vos 17 eurų per mėnesį – ar verta?
A. Sysas paminėjo, kad šis siūlymas biudžetui papildomai kainuos 88 mln. eurų.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pripažino, kad nepritarti pačiai priemonei remti vaikus auginančias šeimas „turbūt negalima“, kadangi tikslas – „labai geras ir gražus“.
Vis tik jis paminėjo, kad biudžetui 88 mln. eurų yra nemažai, tačiau padalijus juos tiems žmonėms, kurie šią paskatą gautų, išeitų vos po 17 eurų per mėnesį.
Palyginimui jis paminėjo, kad vaiko pinigai biudžetui kainuoja 600 mln. eurų, tačiau šeimos gauna kur kas didesnes sumas – po 122,5 euro per mėnesį.
„Tai toks būtų poveikis. Turbūt reikėtų atsižvelgti į valstybės galimybes finansuoti šį papildomą NPD šių dienų geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
Didesnę naudą gautų turtingos šeimos?
M. Lingė atkreipė dėmesį, kad šiuo papildomu NPD siekiama mažinti socialinę atskirtį, nelygybę, padėti pažeidžiamoms šeimoms.
„Bet, na, įsivaizduokime, kad tie žmonės, kurių pajamos nesiekia arba siekia tik NPD (t. y. yra pačios mažiausios), nulį naudos gaus iš tokio pasiūlymo.
O tie, kurių pajamos yra aukščiausios, galės pasinaudoti maksimaliausia nauda, nors, pagal jų poreikį ir pajamas, jiems ta parama, pagalba papildoma nebūtų reikalinga“, – posėdžio metu pastebėjo M. Lingė.
Anot jo, toks siūlymas būtų naudingas didelių pajamų gavėjams ir nepadėtų pasiekti tikslo mažinti atskirtį.
M. Lingė pridūrė, kad papildomo NPD buvo atsisakyta, kadangi jis buvo neskaidrus, reikalaujantis daug administravimo, atveriantis daug galimybių sukčiauti.
Taigi vietoje to ir buvo pasirinktos universalios, skaidrios ir lengvai apskaitomos vaiko išmokos.
Prezidento patarėjas argumentavo, kad daugiau uždirbantiems nauda kaip tik bus mažesnė, nes bus taikomos lubos, t. y. daugiausia apie 200 eurų kiekvienam žmogui už kiekvieną vaiką.
Posėdžio pabaigoje buvo nuspręsta, kad šis siūlymas bus sprendžiamas, kai bus svarstomas biudžeto klausimas.
„Žiūrėsime, kokius mokestinius įstatymus priimsime, kiek gausime papildomų pinigų iš mokesčių įstatymų“, – nurodė A. Sysas.
Vaiko pinigai Lietuvoje
Šiuo metu kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 122,5 euro dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų.
Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Gausi šeima laikoma šeima, auginanti, globojanti 3 ir daugiau vaikų. Gausiai šeimai papildoma išmoka skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.
Pavyzdžiui, pilnametis vaikas, kuris mokosi profesinėje mokykloje, nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Suaugęs yra niekas.
Ačiū, geriau nereikia tų vaikų per žiaurus pasaulis, kad juos gimdyti vien tik dėl statistikos.
