Londono tauriųjų metalų rinkoje aukso kaina pasiekė 1 800,86 JAV dolerio už unciją (31,1 g) – tai aukščiausias lygis nuo 2011 m. Aukso kaina per 2020 m. šoktelėjo beveik 19 proc., rašo CNN.
Saugi investicija
Ekonomistai teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla aukso kaina – koronaviruso pandemijos pasėtas neužtikrintumas.
„Viena iš priežasčių – vyraujantis neapibrėžtumas, ypatingai besivystančiose valstybėse. Auksas tokiais laikotarpiais yra saugi užuovėja.
Kai žmonės nerimauja dėl ateities, dalį savo investicijų jie nukreipia į auksą, nes šis metalas įvairių karų ir geopolitinių sukrėtimų laikotarpiais ne tik kad išlaikydavo savo vertę, bet ją dar ir padidindavo“, – situaciją komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis įvardija ir antrą priežastį – galimai kilsiančios infliacijos baimė. Investuojant į auksą, siekiama apsaugoti turimo turto perkamąją galią.
„Centriniai bankai masiškai spausdina pinigus. Kuo didesnis kiekis pinigų, tuo didesnė infliacijos rizika – valiutų nuvertėjimas prekių atžvilgiu – o auksas išlaikydavo savo vertę ir žmonės pakankamai noriai investuoja į jį bent dalį savo lėšų“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, dabar susiklosčiusi situacija yra palanki aukso kainos augimui, todėl tikėtina, kad ji dar šoktelės.
Finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi panašios pozicijos. Anot jo, dėl vykstančio gana spartaus pinigų spausdinimo žmonės nori surasti tokią turto kategoriją, į kurią būtų galima saugiai investuoti, kad būtų išsaugota pinigų vertė.
„Antras dalykas tas, kad vyksta karas su virusu, o žmonės ieško tam tikro saugaus uosto. Aukso kaina kyla ir gali būti, kad tikrai patestuosim tą psichologiškai svarbią 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad aukso kaina kyla dėl to, nes jis šiuo metu atliepia visų požiūrius.
„Auksas dabar patenkina tiek skeptiškai žiūrinčių į ekonomikos atsigavimą, tiek ir optimistiškiau nusiteikusių požiūrį. Turime labai pigių pinigų laikotarpį, kuris galimai užsitęs gana ilgai, o alternatyvų, kur investuoti pinigus juos įdarbinant, nėra daug“, – sako T. Povilauskas.
Pasak jo, tokiais laikotarpiais auksas yra tikrai populiarus. Tiesa, kiek aukso kaina dar didės, nėra aišku, tačiau tam susiklosčiusios palankios sąlygos.
Brangs ir aukso dirbiniai
Ekonomistai pastebi, kad dėl didėjančios aukso kainos gali didėti ir aukso dirbinių, žiedų, grandinėlių, apyrankių, auskarų, kaina.
„Kadangi auksas yra viena pagrindinių juvelyrinių dirbinių sudedamųjų dalių tai, be abejonės, tie dirbiniai irgi brangsta. Kai kurių šalių gyventojai net teikia prioritetą investicijai ne į aukso luitus, kuriuos vėliau saugo banko saugyklose, o į juvelyrinius dirbinius. Tai itin populiaru Indijoje – ji viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių, kuri prastėjant ekonominei situacijai masiškai perkami aukso dirbiniai“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tiksliai pasakyti, kiek aukso gaminiai brangs Lietuvoje, sunku, nes tai priklauso nuo taikomos pardavėjų maržos, kuri Lietuvoje būna gana didelė. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kiek vertinamas juvelyro darbas, nes perkant aukso dirbinį mokama ne tik už auksą, bet ir meninę jo vertę.
Ekonomistas M. Dubnikovas taip pat įsitikinęs, kad tokie aukso kainų šuoliai daro įtaką ir dirbinių kainoms, tačiau pabrėžia – tai nėra pagrindinis dalykas.
„Žinoma, tai daro įtaką aukso dirbinių kainai, bet reikia suprasti, kad auksas sudaro daugmaž pusę, o kartais ir mažiau nei pusę aukso dirbinių kainos. Jų kainą labiau nulemia jų meninė vertė, nebent tai labai paprasti, standartizuoti gaminiai, kur aukso vertė yra didesnė“, – svarsto M. Dubnikovas.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas sutinka su mintimi, kad aukso dirbinių kaina turėtų didėti ir yra įsitikinęs – jie irgi yra investicinė priemonė. Žmonės įsigyja, pavyzdžiui, auksinius papuošalus, galvodami, kad jų vertė laikui einant nesumažės, todėl atėjus juodai dienai, juos bus galima parduoti.
