Tiesa, praėjus pirminiam šokui dėl karo, lietuvių susidomėjimas šiuo metalu ir vėl nuslūgo.
„Kai jau yra trūkumas, tai jau šluoja visiškai viską, kad tik galėtų įsigyti. Esame padarę užsakymą už 3,5 milijono eurų, turėtų atvykti penktadienį, bet jis praktiškai visas jau išparduotas“, – praėjus 4 dienoms nuo plataus masto karo pradžios kalbėjo „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Dolerius keičia į auksą
Tąkart žmonių negąsdino ir aukšta aukso kaina, ji, iš karto prasidėjus rusų invazijai, pakilo iki 1677 eurų už unciją. Ir tai buvo viena didžiausių aukso kainų per keliasdešimt metų. Bet karas užsitęsė, žmonės nurimo po pirminio šoko. Tačiau aukso kaina nenukrito, o pastarosiomis dienomis vėl pakilo.
„Šiai dienai, šią akimirką, 2250, kažkas tokio, plius minus“, – kainą įvardijo Ž. Leškevičius.
Pasaulio ekonomikoje aukso kaina matuojama doleriais, tad dabar ji peržengė ir simbolinę 2,5 tūkst. dolerių už Trojos unciją ribą. Tai – visų laikų rekordas. Todėl dalis žmonių, kurie pirko auksą prasidėjus karui ir jį išlaikė, dabar uždirba.
„Karo pradžioje užsipirko aukso, dabar mato, kad juos tenkina pakilusi kaina, ir jie ateina parduoti“, – teigė „Florinus“ vadovas.
„Aukso brangimui yra trys pagrindinės priežastys šiuo metu. Pirmoji, tokia klasikinė – tai tikimasi palūkanų normų mažėjimo, kas paprastai aukso vertę pakelia. Antra, turbūt ir svarbesnė, yra geopolitinis kontekstas, visuomet, kai yra kažkoks neapibrėžtumas dėl to, kas gali įvykti blogo pasaulyje, investuotojai ieško užuovėjos į auksą“, – paaiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
O trečioji priežastis, anot ekonomisto, svarbiausia, kuri lemia kainą. Ir ją didina kai kurios valstybės.
„Tokių valstybių, kaip Kinija, Rusija, Iranas centriniai bankai nori diversifikuoti savo turimą turtą, parduoda dolerius, doleriais susietus vertybinius popierius ir perka auksą, aišku, galimai dėl to, kad taip galėtų apsisaugoti, jeigu, pavyzdžiui, būtų pritaikomos dar kažkokios papildomos sankcijos, tokios, kokias jau turi Rusijos centrinis bankas“, – dėstė N. Mačiulis.
Kaina kristi neturėtų
Tiesa, lietuvių dėmesys auksui truputį sumenko, lyginant su 2022-aisiais. Atmetus eksportą, 2022-aisiais į Lietuvą buvo importuota aukso už daugiau nei 35 mln. eurų. Pernai jo įvežta už beveik 20 milijonų.
„Kai kilo invazija, sakėte, kad viską pas jus iššlavė, į priekį dar užsakė. Šiai dienai jau visko užtenka? – Jau šiai dienai, kaip sakiau, šitas pirkimas, apie 30 proc., kritęs, mums parduoda 30 proc. daugiau, tai šiuo metu, vietoje, praktiškai viską turime“, – teigė Ž. Leškevičius.
Anot ekspertų, nors garantijų nėra, bet galima prognozuoti, jog aukso kaina nekris. O gal ir didės.
„Tai nereiškia, kad jis brangs ir ateityje, nes, jeigu didieji centriniai bankai, kurie iki šiol pirko daug aukso, nuspręstų nebedidinti tų atsargų, o galbūt jas sumažinti, tai, aišku, irgi paveiktų aukso kainas. Ir šis veiksnys nėra prognozuojamas. Niekas negali prognozuoti, kada Irano, kitų vidurio rytų valstybių ar Kinijos centrinis bankas nusprendžia didinti ar mažinti aukso atsargas, nors istoriškai, beveik niekada tų aukso atsargų nemažindavo, tiktai didindavo“, – pabrėžė N. Mačiulis.
„Visos prognozės yra, kad auksas netolimoje ateityje, metų, pusantrų bėgyje, turėtų viršyti 3 tūkst. dolerių už unciją. Tai numatomas tolimesnis kilimas. Kad stabilizuosis kaina arba kris žemyn nėra absoliučiai nė vienos tokios prognozės, iš tų, kas verčiasi auksu, juo prekiauja ir į jį investuoja“, – tvirtino „Florinus“ vadovas.
Tiesa, žmonėms patariama investicinį auksą pirkti tik iš patikrintų vietų – vis pasitaiko sukčių, kurie, norėdami uždirbti, šviną ar kitą medžiagą aplieja auksu, taip padidindami luito svorį. Papuošalai iš aukso yra atskira kategorija ir jų ekspertai nelaiko investicija, nes jų vertė priklauso ne tik nuo metalo kiekio.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
