Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ko reikėtų reikalauti iš nuomininko.
Butą norintis išnuomoti komentatorius tikino, kad norėtų pats patikrinti tiek būsimo nuomininko darbovietę, tiek jo atlyginimo dydį.
„Juk žmogus gali meluoti, todėl norėčiau pats patikrinti, kokia nuomininko finansinė situacija. Taip pat atmetu žmones dirbančius su individualia veikla ar verslo liudijimu. Juk tokios pajamos nėra pastovios. Todėl toks nuomininkas nebūtų patikimas“, – tikino vyras.
Taip pat jis įtariai žiūri ir į užsieniečius.
„Tokiam žmogui juk lengviausia pasprukti prisidarius skolų ir net nežinosiu, kur ieškoti“, – teigė vyras.
Kita komentatorė patarė nuomininkui perrašyti komunalinių paslaugų sutartis.
„Juk tada pats žmogus bus atsakingas už mokesčius ir jeigu jų nesusimokės, skolos juk vilksis paskui. Todėl, matyt, geriausia, kad už mokesčius būtų atsakingas pats nuomininkas“, – patarė moteris.
Griežtus reikalavimus vertina skeptiškai
NT brokeris Manats Mikočiūnas pastebėjo, kad reikalavimai nuomininkams griežtėja. Vis tik anot jo, atsisakyti nuomininko vien dėl to, kad jis dirba su verslo liudijimu ar individualia veikla, nėra protinga, kaip ir perrašyti komunalinių paslaugų sutartis ant nuomininkų.
„Juk nemažai žmonių dirba su individualia veikla, pavyzdžiui, advokatai. Todėl nereikia visų žmonių, kurie dirba savarankiškai dėti į vieną lentyną.
O komunalinius mokesčius būsto savininkai labai retai nori perrašyti nuomininkams. Nebent nuomininkai jau užsitarnavo pasitikėjimą. Kitu atveju, juk jeigu nuomininkas nesumokės mokesčių, ta skola tempsis ir atiteks būsto savininkui“, – sakė NT brokeris.
Pasak jo, M. Mikočiūno, nuomotojams su nuomininku svarbu aptarti nuomos sutarties sąlygas.
„Jos griežtėja iš nuomotojo pusės, didėja depozitas, taip pat jeigu nuomininkas nori išsikraustyti, apie tai jis turi pranešti iš anksto. Dabar dažniausiai apie išsikraustymą reikia įspėti prieš 2 mėnesius, anksčiau buvo galima įspėti prieš mėnesį.
Nuomotojams iš nuomininkų patartina paprašyti rekomendacijų iš buvusių nuomotojų. Juk dažniausiai žmogus jau būna kažkur nuomojęs būstą. Taip pat reikėtų pasiteirauti apie nuomininko darbovietę ir atlyginimą“, – vardijo NT brokeris.
Jo teigimu, sunkiausiai būstą susirasti užsieniečiams, ir žmonėms su gyvūnais ar vaikais.
„Todėl populiarėja rašytinės sutartys, žodiniu susitarimu nebesiremiama. Žmonės nori sudaryti sutartis, kad abiem pusėms būtų aišku ir ramu“, – teigė M. Mikočiūnas.
Nuomos sutarčių skaičius auga
Registrų centras skaičiavo, kad 2022 metais buvo įregistruota beveik 16,5 tūkst. nuomos sutarčių.
Kiekvienais metais įregistruojamų nuomos sutarčių kiekiai didėja – 2021 metais jų buvo 11,1 tūkst., 2020 m. – 7,8 tūkst., 2019 m. – 6,7 tūkst.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus praėjusių metų nuomos sutarčių kiekio augimą galimai siejo ne tik su didesniu būsto savininkų ar nuomininkų siekiu apsaugoti savo interesus galimuose ginčuose, į kuriuos įsitraukia ir tretieji asmenys, tačiau ir su pasikeitusiomis aplinkybėmis.
„Bene ryškiausia iš jų – gerokai išaugęs atvykėlių iš trečiųjų šalių srautas. Į Lietuvą iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitos užsienio šalies atvykę asmenys pagyvino būsto nuomos rinką, o sudarant daugiau nuomos sutarčių išaugo poreikis ir jas įregistruoti.
Kita aplinkybė, paskatinusi registruoti būsto nuomos sutartis buvo valstybės taikomos pagalbos priemonės. Pavyzdžiui, būsto šildymo kompensacijos – norint gauti kompensaciją būsto nuomininkams, būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota NT registre. Be to, būsto nuomos sutartis prilyginama būsto savininko sutikimui, kai nuomininkas pageidauja deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute“, – priežastis vardijo specialistas.
