„Šiuo metu Registrų centro viešai skelbiamame virtualiųjų valiutų keityklos operatorių sąraše galima rasti 625 įmones. (...) Vis dėlto, iki šios dienos turimi duomenys rodo, kad savo finansines ataskaitas už praėjusius metus pateikė kiek daugiau nei 40 procentų prievolę turinčių įmonių“, – teigė Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė.
„Šių metų finansinių ataskaitų teikimo rodiklis, nors ir nedžiuginantis, tačiau yra geresnis nei praėjusiais metais, kai atitinkamu metu savo ataskaitas buvo pateikę vos ketvirtadalis rinkos žaidėjų. Tai iš dalies rodo, kad šiame sektoriuje yra sąžiningai veikiančių įmonių, kurioms rūpi atskaitomybė prieš visuomenę, savo verslo partnerius ir investuotojus“, – kalba ji.
Ji primena, kad finansinės ataskaitos ir jose esantys duomenys yra itin svarbūs brandžiai ir tarpusavio pasitikėjimu grįstai visuomenei, o ataskaitų nepateikimas ar vėlavimas jas pateikti meta šešėlį ne tik konkrečioms bendrovėms, bet ir visam sektoriui.
Registrų centro analitikų atlikta finansinių ataskaitų už praėjusius metus analizė parodė, kad iki liepos 15 dienos savo ataskaitą už 2023 metus pateikė apie 225 virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla užsiimančios ar bent jau tai deklaruojančios įmonės.
Iš savo ataskaitas už 2023 m. pateikusių įmonių pajamas pernai gavusios nurodė 106 įmonės. Daugelio šių įmonių apyvartos, palyginti su 2022 m. augo, o bendra šių įmonių deklaruota apyvarta 2023 m. siekė apie 445 mln. eurų (2022 metais – 490 mln. eurų). Ikimokestinį pelną pernai uždirbusios nurodė 41 įmonė, bendras jų ikimokestinis pelnas siekė 130 mln. eurų, nuostolingai pernai veikė 78 įmonės, o bendri jų visų nuostoliai siekė 11 mln. eurų.
Dar 68 bendrovės savo finansinėse ataskaitose nenurodė gavusios pajamų, nedeklaravo pelno ar nuostolių, tad darytina prielaida, kad šios įmonės veiklos praėjusiais metais nevykdė.
Virtualiosios valiutos sektorius vis dar susiduria su iššūkiais
Virtualiųjų valiutų operatorių pinigų plovimo prevencijos priemonių vykdymo priežiūrą atliekančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika sako, kad virtualiųjų valiutų operatorių sektorius stengiasi įgyvendinti ir laikosi besikeičiančio reglamentavimo, tačiau iššūkių dar yra nemažai.
„Dalis Lietuvoje registruotų virtualiųjų valiutų operatorių apskritai nevykdo jokios veiklos, kita dalis bendrovių daugiau dėmesio skiria technologijų plėtojimui, o Lietuvoje taikomų reikalavimų įgyvendinimą, tarp jų ir pinigų plovimo prevencijos priemonių, įmonių vadovai tam tikrais atvejais mato kaip administracinę naštą. Tai mes laikome didele rizika“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Pasak A. Valeikos, situacija turėtų pasikeisti įsigaliojus kriptoturto rinkų reglamentui MiCA, kai atsiras licencijavimo procesas. Tai leis užtikrinti, kad bendrovė yra pasiruošusi vykdyti virtualiųjų valiutų operatorių veiklą pilna apimtimi – nuo teisinės bazės, vidaus politikų turėjimo iki kitų reikalingų kompetencijų.
MiCA reglamentas sukurs bendras kriptoturto veiklos reguliavimo taisykles visoje Europos Sąjungoje, o veiklą norintys vykdyti virtualiųjų valiutų operatoriai turės gauti veiklos licenciją.
