„Nekilnojamojo turto rinka toliau lėtėja – pauzę NT rinkoje išlaiko geopolitinė situacija, neigiami ekonominiai lūkesčiai ir neapibrėžtumas bei drastiškai pakilę tiek naujos, tiek senesnės statybos butų, gyvenamųjų namų ir kito nekilnojamojo turto kainos“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pasak jo, tai lemia ir apie pirmąjį būstą svarstančių asmenų susilaikymą nuo NT pirkimo.
Vien šių metų liepą įregistruota 11 tūkst. sandorių – ketvirtadaliu mažiau nei pernai metų liepą bei 10 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Šiemet šalyje parduota 20,2 tūkst. butų – 12 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o vien liepą įregistruota beveik 3 tūkst. butų sandorių – 17 proc. mažiau nei pernai liepą bei 4 proc. mažiau nei šių metų birželį.
Vilniuje šiemet įregistruota 7,1 tūkst. butų pardavimų – 15 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune jų buvo 2,6 tūkst. – 18 proc. mažiau nei pernai, o Klaipėdoje 1,7 tūkst. – beveik penktadaliu mažiau nei pernai.
„Panašios butų rinkos tendencijos matomos ir mažesnėse savivaldybėse. Vis dėlto, eliminuojant penkias didžiausias šalies savivaldybes, šių metų sausį–liepą, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, nuosmukis yra švelnesnis ir siekia apie 5 procentus“, – sakė P. Rudzkis.
Anot jo, du trečdaliai savivaldybių šiemet rodo mažėjančius butų pirkimo – pardavimo rezultatus, o likusio trečdalio savivaldybių rezultatai nesikeitė arba pagerėjo.
Per pastaruosius septynis mėnesius Lietuvoje įregistruota 7,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – beveik 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. Vien liepą parduota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų – ketvirtadaliu mažiau nei 2021-ųjų liepą bei 5 proc. mažiau birželį.
Nuo metų pradžios taip pat įregistruota 37,6 tūkst. žemės sklypų pardavimų – penktadaliu mažiau nei pernai, o vien liepą įregistruota 5,1 tūkst. sandorių – beveik trečdaliu mažiau nei prieš metus ir 13 proc. mažiau nei prieš mėnesį.
