Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo panaikinti LB atsisakymą atlikti banko neplaninį patikrinimą ir įpareigoti jį atlikti, trečiadienį pranešė prokuratūra. Ji nenurodo nei banko, nei įmonės pavadinimo.
Generalinė prokurorė rugsėjo pradžioje paprašė LB atlikti banko patikrinimą ir nustatyti, kodėl neteisėtai buvo atliekami mokėjimai iš areštuotos įmonės sąskaitos.
„Atlikus mokėjimus iš areštuotos sąskaitos buvo neužtikrinti kreditoriaus interesai ir paneigtas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Prokuratūros nuomone, Lietuvos bankui atsisakius atlikti banko patikrinimą, buvo neįgyvendintas vienas iš bankų priežiūros tikslų – bankų sistemos patikimumo užtikrinimas bei teismo nutarčių privalomumo principas, numatytas Civilinio proceso kodekso18 straipsnyje“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
LB Teisės taikymo ir teisėkūros skyriaus vadovė Eglė Lukošienė sako, LB pagal įstatymus tik vertina, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi ją reguliuojančių reikalavimų, o prokurorų keliamas klausimas susijęs su arešto reikalavimų taikymu, teismo sprendimo vykdymu.
„Tai nėra priskirta Lietuvos banko atliekamos priežiūros sričiai ir, mūsų įsitikinimu, turėtų būti sprendžiama ne tuo būdu, kaip siekia Generalinė prokuratūra, o taikant bendras teismų sprendimų privalomumą turinčias užtikrinti taisykles“, – komentare BNS sakė E. Lukošienė.
Ji teigė apgailestaujanti, kad Generalinė prokuratūra neišgirdo LB argumentų, o institucijos ne diskutuoja, o eina teismo keliu.
N. Grunskienė rugsėjį nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 metų sausį tenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo įmonės sąskaitas, kuriose buvo daugiau kaip 3,5 mln. eurų.
2021 metų sausį skelbta, kad šis teismas areštavo 3,542 mln. eurų „Bona Diagnosis“ lėšų, taip pat 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ ir per 158,3 tūkst. eurų įmonės „Rouen Grains LV“ lėšų. Jos areštuotos siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą ir atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 metų kovo 4 dienos nutartyje rašoma, kad „Bona Diagnosis“ 3,542 mln. eurų turėjo keliose sąskaitose SEB banke.
Teismas tuomet atmetė trijų minėtų įmonių skundus dėl sprendimo areštuoti bendrą 3,85 mln. eurų jų lėšų sumą.
Generalinė prokuratūra 2021 metų sausio pradžioje teismui pateikė ieškinį ir prašė negaliojančiais pripažinti sandorius dėl greitųjų testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti beveik 4,143 mln. eurų.
Apeliacinis teismas šiemet gegužę pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir „Profarma“ bei pastarosios ir „Bona diagnosis“ sutartis ir nutarė, kad už testus buvo permokėta, o bendrovėms nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
Prokuratūra trečiadienį pakartojo, kad teismas nepriėmė jokių sprendimų, leidusių disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau iš įmonės sąskaitos nuo turto arešto pradžios buvo atlikta daugiau nei 1,2 mln. eurų mokėjimų.
