Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.
Susitarimą pasirašė Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomoji įstaiga (CINEA) bei Estijos, Latvijos, Lietuvos susisiekimo ministerijos ir „RB Rail“.
„Suteiktas papildomas finansavimas leis mums pasiekti svarbiausius tikslus ir toliau tęsti „Rail Baltica“ statybą ir pristatymą kaip vieningą Baltijos šalių projektą“, – pranešime sakė „RB Rail“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna.
CINEA skyriaus vadovas Mortenas Jensenas teigė, kad tai jau aštuntoji EITP dotacija, kuria remiamas „Rail Baltica“ įgyvendinimas.
„Tai dotacijos susitarimas, kurio biudžetas labai reikšmingas, o Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama siekia beveik 360 mln. eurų, skirta pagrindiniams darbams ir projektavimui visoje „Rail Baltica“ linijoje trijose Baltijos šalyse“, – sakė jis.
Pasak pranešimo, kitąmet turi būti pradėtas likusios pagrindinės „Rail Baltica“ linijos projektavimas Lietuvoje, įskaitant atkarpą tarp Lietuvos sienos su Lenkija ir Kauno, Kauno mazgą, pagrindinę liniją bei regionines jungtis nuo Kauno iki Vilniaus ir Vilniaus mazgo projektavimą.
Finansavimas taip pat apima dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklų.
Be to, „Rail Baltica“ atkarpoje Latvijoje, netoli sienos su Lietuva, numatyta statybos darbų pradžia ir detaliojo techninio projekto parengimas statybų bazei Skultėje, sankasų ir susijusių elementų statyba linijoje Estijoje, įskaitant terminalą Ilemistėje ir projektavimą, susijusį su kurtinių populiacijos išsaugojimu, nuo Pernu iki Estijos ir Latvijos sienos.
Taip pat numatoma finansuoti atsparumo klimato kaitai metodologijos rengimą ir dokumentų peržiūra.
2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. skyrė EITP.
