Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva teiravosi, kur pasitikrinti savo kredito reitingą ir ar jo nežinant galima kreiptis į banką paskolos.
„Ketinu imti būsto paskolą, tačiau išgirdau, kad prieš tai turiu susiskaičiuoti savo kredito reitingą. Tačiau pati negaliu ir nemoku to padaryti. Tad kur dėl jo reikėtų kreiptis?
Be to, ar už kredito reitingo duomenų pažymą reikia mokėti. Galbūt patys bankai ir galėtų jį suskaičiuoti“, – svarstė mergina.
Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Erikas apskritai abejojo kredito reitingo reikalingumu.
„Kažin, ar jis kažką lemia, kai žmogus prašo paskolos. Praėjusiais metais kreipiausi į banką dėl būsto paskolos, niekas nieko nereikalavo. Tačiau, žinoma, kad tikrino, ar neturiu skolų.
Tikriausiai prieš kreipiantis paskolos reikėtų visas skolas apmokėti, o ne kažkur ieškoti ir to kredito reitingo, kuris nieko nelems“, – patarė vyras.
Kur galima ieškoti kredito reitingo?
„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė komentavo, kad gyventojai savo kredito reitingą gali nemokamai sužinoti užsiregistravę „ManoCreditinfo“ savitarnos platformoje ir pateikę prašymą susipažinti su savo duomenimis.
„Tačiau norėtume patikslinti, kad ne pats reitingas, o asmeniniai duomenys, kuriais vadovaujantis yra sudaromas reitingas, yra tai, ką reiktų nuolat stebėti. T. y. svarbu sekti, ar asmens vardu neatsiranda naujos neigiamos reikšmingos informacijos, pvz. informacijos apie naujai atsiradusias skolas.
Taip pat neigiamą įtaką asmens reitingui daro ir dažnas asmens poreikis naudotis vartojimo kreditų (greitųjų kreditų) davėjų paslaugomis“, – sakė D. Krikščiukaitė.
Anot jos, kiekvienam gyventojui svarbiausia ne tik objektyviai vertinti savo finansines galimybes, bet ir atsakingai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Bankai patys skaičiuoja kredito reitingus
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius tikino, kad bankas nesiremia jokios išorinės kompanijos nustatytu kredito reitingu.
„Kiekvieno kliento situaciją vertiname individualiai. Priimdami sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo tikriname kliento pajamas ir išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją.
Taip pat remiamės Atsakingo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad asmens finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. jo gaunamų pajamų“, – komentavo banko atstovas.
Pasak E. Jurevičiaus, planuojant kreiptis į banką dėl būsto paskolos rekomenduojama peržiūrėti savo (jeigu paskola imama su partneriu – ir jo) kredito istoriją.
„Jeigu yra tam tikrų įsiskolinimų ar vėluojančių mokėjimų, geriausia, ką galite padaryti – kuo greičiau juos apmokėti. „Užgesinus gaisrus“ reikėtų išsiugdyti įprotį finansinės higienos laikytis nuolatos – t. y. realistiškai įvertinti savo galimybes prieš įsigyjant didesnius pirkinius ar finansiškai įsipareigojant, laiku sumokėti įvairias ryšio, interneto, komunalinių paslaugų sąskaitas ir turimų paskolų įmokas“, – patarė banko atstovas.
Pataria nuo ko pradėti nusprendus imti paskolą būstui
Lietuvos bankas tikino, kad netikrina ir neskaičiuoja gyventojų kredito reitingų. Tačiau dalijasi patarimais, ką gyventojams reikėtų daryti nusprendus imti būsto paskolą.
Lietuvos bankas gyventojams ketinantiems imti būsto paskolą patarė pirmiausia įsivertinti savo galimybes gauti paskolą pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus.
„Maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų“, – komentavo Lietuvos bankas.
Anot jo, jeigu šis kriterijus gyventojui yra įgyvendinamas tada jis turėtų paskolos kreiptis į kelis kredito davėjus.
„Tada reikėtų palyginti kredito davėjų standartinę informaciją. Taip pat galima su jais derėtis dėl palankesnių kredito sąlygų. Ir iš karto nedaryti skubotų sprendimų, o palikti sau laiko pagalvoti. Gavus įpareigojantį pasiūlymą, sprendimą dėl paskolos galima priimti per 30 dienų“, – komentavo Lietuvos bankas.
Taip pat Lietuvos bankas informavo apie apie galimybę pasitikrinti savo kredito istoriją Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje.
„Paskolų rizikos duomenų bazė – tai mūsų administruojama duomenų bazė, į kurią pateikiami duomenys apie paskolos gavėjus ir jiems suteiktas paskolas. Duomenis teikia Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai (kartu jie teikia ir savo kontroliuojamų įmonių (lizingo bendrovių) duomenis), užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija ir kredito unijos, vartojimo kredito davėjai, įrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai, įrašyti į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą.
Su savo duomenimis, esančiais Paskolų rizikos duomenų bazėje, gali susipažinti fiziniai ir juridiniai asmenys“, – komentavo Lietuvos bankas.
Prisijungti prie šios duomenų bazės gali gyventojai naudodamiesi elektronnių tapatybės nustatymų arba Lietuvos bankui pateikdami prašymą.
