Prie upės ar ežero – ženklas „Privati valda“? Štai kada galite poilsiauti be savininko žinios

Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo ir kitas taisykles, kurias gyventojai dažnai pažeidinėja: kas gresia už šiukšlinimą, taip pat laužus, stovyklavimą, nakvojimą ar automobilių statymą neleistinose vietose?

Prie kiekvienos pakrantės – 5 metrų priėjimas

Departamentas gyventojams primena, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už šią vairuotojų gudrybę – bauda iki 10 tūkst. eurų, o žmonės nebijo: „Nemanau, kad čia padarau labai didelį nusikaltimą“

Už šlapinimąsi jūroje – baudos: kaip nustatys, kad tai darote?

Atėję į pliažą nustėro: išvydo rožinį vandenį

Įstatymai tokius žemės sklypų savininkus (naudotojus) įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis/zonomis.

Jose, anot departamento, turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas prie bet kokio natūralaus vandens telkinio.

Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.

„Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Vis tik jie paminėjo, kad aptvertose privačiose teritorijose apsaugine juosta galima tik prieiti prie vandens telkinio, t. y. praeiti vandens telkinio krantu.

Tačiau ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.

Kada galima degintis ir poilsiauti be savininko žinios 

Aplinkos apsaugos departamentas paminėjo, kad dažniausiai žemės savininkai savo valdas pažymi ženklu „Privati valda“.

Tačiau, jeigu toks sklypas nėra aptvertas, žmonės gali savarankiškai apsistoti pakrantėje be savininko žinios (t .y. degintis, poilsiauti ir pan.).

Tačiau tą jie gali daryti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.

Žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo.

Taip pat savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jo žemėje yra šiukšlinama: „Asmenys turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos).“

Departamentas įvardijo, kad, nors poilsiautojai gali naudotis vandens telkiniais, besiribojančiais su kitų asmenų teritorija, jie turi ir tam tikrų pareigų. Pvz., jiems negalima:

• eiti per privatų kiemą ar sklypą;
• naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra;
• pažeidinėti viešąją tvarką;
• šiukšlinti;
• ir pan.

Kur kreiptis ir kokios baudos?

Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, asmenys prie vandens telkinio gali prieiti tik naudodamiesi viešais keliais ir priėjimais.

Kaip jau minėta, jei sklypas yra aptvertas, prie pakrantės turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected], nurodė departamentas.

Jis paminėjo, kad pakrančių apsaugos juostų pažeidimas, kai nėra paliekamas laisvas priėjimas prie jų, asmenims užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–90 eurų baudą.

Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50–300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–550 eurų bauda.

Už automobilius ir chemiją – baudos iki 1200 eurų 

Šiltuoju laikotarpiu aplinkosaugininkai dažniausiai nustato pažeidimus, susijusius su netinkamu automobilių statymu (automobiliai parkuojami neleistinose vietose ar arčiau nei 25 metrai nuo kranto linijos), neteisėtu važiavimu per žolinę dangą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis ar kinkomuoju transportu galima tik keliais.

O statyti transporto priemones galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę pravažiuoti kitiems ir vengiant užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Miške ar vandens telkinyje taip pat negalima plauti transporto priemonių, o tą darant su chemija galima gauti ir 1200 eurų baudą.

Departamento teigimu, jeigu yra gaunamas pranešimas iš poilsiautojo apie vandens teršimą cheminėmis / kenksmingomis medžiagomis, į tokias situacijas aplinkosaugininkai reaguoja nedelsdami ir jos vertinamos individualiai.

„Atsitikus nelaimei, pvz., pastebėjus taršą vandens pakrantėje, aplinkosaugininkai gavę pranešimą apie taršą nedelsdami vyksta į įvykio vietą, vertina visas aplinkybes.

Jeigu identifikuojama tarša, į įvykio vietą iškviečiama ir Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri pagal situaciją paima vandens mėginius. O, kas konkrečiai turi būti tiriama ir kokie mėginiai turi būti paimami, pareigūnai vertina būdami įvykio vietoje“, – komentavo atstovai.

Primena apie laužavietes, palapines ir kada gresia baudos 

Anot departamento, pažeidimai taip pat dažnai yra susiję ir su šiukšlinimu, stovyklavimu neleistinose vietose, palapinių statymu telkinio apsaugos juostoje ar laužų kūrenimu apsaugos juostoje.

Jis įvardijo, kad poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 30–90 eurų baudą.

Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą – įspėjimą arba 30–50 eurų baudą.

Ženkliai didesnės baudos – nuo 560 iki 1200 eurų – asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.

Žvejybos pažeidimai, susiję su žvejyba be leidimo ir kitu mėgėjiškos žūklės rėžimo pažeidimu, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 60 eurų.  

Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo, kad apsistoti poilsiui miškuose galima tik tam įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose:

• poilsiavietėse, atokvėpio vietose; 
• stovyklavietėse (galima su palapinėmis);
• kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais);
• kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.

Yra draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, ten rengti stovyklavietes.