Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos. Anot prekybininkų, geriausia būtų galimybių paso reikalavimo iš viso atsisakyti. Vis dėlto kol jo reikalaujama, prekybų srautams reguliuoti bus skiriami papildomi darbuotojai, taip pat imtasi kitų priemonių.
Nauji reikalavimai kainuos, bet vis tiek bus vykdomi
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad priimtus operacijų vadovo sprendimai bus vykdomi.
„Taip pat pritariame Vyriausybės norui kuo greičiau numalšinti pandemiją. Ši naujai priimta tvarka reiškia, kad iš esmės grįžtame į karantino metu buvusius reikalavimus.
Kaip ir tuo metu, taip ir dabar pirkėjų srautus reguliuosime krepšeliais. Žinoma, tai pareikalaus papildomų resursų, kadangi turėsime skirti žmogų, kuris stebės mūsų pirkėjų skaičių parduotuvėje. Bet kokiu atveju, mes darysime viską, kad klientai apsipirktų patogiai bei saugiai“, – pažymėjo V. Budrienė.
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė skaičiavo, kad kai rugsėjį įsigaliojo reikalavimas į didesnes parduotuves įleisti pirkėjus tik su galimybių pasu, 78-iose parduotuvėse pirkėjų srautai iki dabar yra apie 25 proc. mažesni.
„Tuo metu likusiose, daugiau nei 170 mūsų tinklo parduotuvių jie paaugo vos 1,6 proc. Apyvarta parduotuvėse su galimybių pasu smuko daugiau nei 17 proc., o be galimybių paso – išaugo apie 16 proc. Palyginti su pernai, viso prekybos tinklo apyvarta nuo rugsėjo 13 dienos yra sumažėjusi.
Visada laikėmės ir laikomės visų Vyriausybės nustatytų reguliavimų prekybininkams. Nuo pandemijos pradžios į įvairias saugumo priemones jau esame investavę daugiau nei 7,3 mln. eurų. Galimybių paso tikrinimas mūsų tinkle kas mėnesį papildomai kainuoja apie 300 tūkst. eurų“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
E. Dapkienė teigė, kad pandemijos metu tolygesnį pirkėjų srautų pasiskirstymą ir kontrolę parduotuvėse galėtų užtikrinti prieš tai jau buvusi praktika reguliuoti srautus, kuri būtų derinama su grįžusiu reikalavimu dėvėti kaukes.
„Tokia tvarka būtų sąžiningesnė ir konkurencijos prasme. Šiuo metu parduotuvėse su galimybių pasu vienam pirkėjui tenka 16 kv. m., o kur įleidžiami visi pirkėjai – vos 7 kv. m.“, – skaičiavo prekybos tinklo atstovė.
Galimybių pasas prekybos tinkle neveikia?
Kito prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis irgi skaičiavo, kad didesnėse parduotuvėje pirkėjų srautai sumažėjo apie 25 proc., o mažesnėse padidėjo 10–12 proc.
„Mažesnėse parduotuvėse grūstis 2,5 karto didesnė nei didelėse parduotuvėse. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju, prekybos centruose galimybių pasas netinkamai reguliuoja pirkėjų srautus.
Per visą šį laikotarpį prekybos tinklas prarado 2–3 proc. pajamų. Tai rodo, kad galimybių pasas, tiek verslo finansine prasme, tiek skaičiuojant užsikrėtimo atvejus, neveikia. Kai vėl bus įvesti pirkėjų srautų ribojimai, žiūrėsime, kaip jie veiks ir vėliau galėsime komentuoti, veikia ši priemonė ar ne“, – žadėjo prekybos tinklo atstovas.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė teigė, kad nuo rugsėjo 13 d., nustačius pareigą didesnėse nei 1500 kv. metrų parduotuvėse tikrinti imunizacijos dokumentus pirkėjų srautas prekybos tinkle persiskirstė.
„Net 19 proc. pirkėjų pasirinko apsipirkti ne „Rimi“, o kitose prekybos vietose. Mažosiose mūsų parduotuvėse pirkėjų srautas nežymiai padidėjo, tačiau tikrai nekompensavo praradimų didžiosiose parduotuvėse.
Persiskirsčius pirkėjų srautui tarp įvairių dydžių parduotuvių, prekybos tinklų ir kitų prekybos vietų susidarė kuriozinė situacija. Ten, kur vietos daugiausia – žmonių srautas mažas, ten kur ir taip nebuvo erdvu – jų lankosi daugiau. Todėl pritariame specialistų nuomonei, kad pirkėjų srauto reguliavimas yra logiška priemonė, leidžianti užtikrinti optimalų plotą vienam žmogui taip, kad jis apsipirkimo metu išliktų kaip įmanoma saugesnis, dabar siūlomi 30 kv. m. yra išties daug“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Anot jos, geriausia būtų užtikrinti laisvą pasirinkimą, kokį metodą verslai galėtų ir norėtų taikyti – srautų ribojimo, ar galimybių pasų tikrinimo.
„Juk patekimo į parduotuves laukiančių pirkėjų eilės prie įėjimų vienaip atrodys dabar ir kitaip pasikeitus oro sąlygoms. Tačiau visos pandemijos metu stengiamės maksimaliai užtikrinti pirkėjų saugumą ir įgyvendiname visas priemones, kurias nustato atsakingi sprendimų priėmėjai, valdydami esamą situaciją.
Suprantame, kad nuolat ieškoma geriausių sprendimų ir vieno recepto, kaip viską iš karto padaryti teisingai nėra. Galimybių paso tikrinimas būtinaisiais produktais prekiaujančiose didžiosiose parduotuvėse dar aiškiau parodė mūsų pirkėjų apsisprendimą dėl imunizacijos, – pastebėjo G. Šerėnienė.
Pasak prekybos tinklo atstovės, prekybos tinklas pamatė sniego gniūžtės efektą tiekimo grandinėje, kai teko gerokai sunerimti dėl savo ateities.
„Kalbant apie poveikį „Rimi“ tinklui, mūsų įmonės apyvarta sumažėjo 9 proc. ir neigiama dinamika tik stiprėja.
Todėl palaikome Lietuvos prekybos įmonių asociacijos siūlymą sugrįžti prie srautų ribojimo suvienodinant sąlygas visiems pirkėjams, nepriklausomai nuo jų imunizacijos pasirinkimų, ir kartu visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo to, koks jų verslo modelis ir parduotuvių dydžiai, – teigė G. Šerėnienė.
Dar vieno prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat sakė, kad į visus ribojimus bus atsižvelgta ir jie bus vykdomi.
„Šiuo metu galimybių pasas yra tikrinamas trijose „Lidl“ parduotuvėse, kurių plotas yra didesnis nei 1500 kv. m. Vertindami pirkėjų srautų ir pardavimų duomenis, didesnių skirtumų nepastebime.
Parduotuvėse, kur galimybių pasas yra tikrinamas, procesas vyksta sklandžiai, prie jo įprato tiek pirkėjai, tiek darbuotojai“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Vėl ribojami pirkėjų srautai
Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, operacijų vadovo sprendimu įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.
Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.
Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.
Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).
Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.
