Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.
Mergina išsamiai pasakoja, kiek kainavo jos atostogos ir ką pavyko patirti bei pamatyti per 10 kelionės dienų, kiek kainuoja nakvynė, transportas ir maistas, kurio porcijos tokios, kad pavalgius ir prigulus sunku buvo apsiversti ant kito šono.
Misija – 10 dienų už 800 eurų
Planuoti atostogos Viduržemio jūros skalaujamoje Prancūzijos Rivjeroje pradėjome dar šių metų gegužės mėnesį. Poilsiui rinkomės rugsėjo pabaigą dėl 2 priežasčių.
Pirmiausia, mūsų šeima (2 suagusieji) mėgsta laiką leisti aktyviai, tačiau nepakelia karščio, taigi dažniausiai savo atostogas nusimatome ne sezono metu, t.y, renkamės pavasarį iki balandžio vidurio arba rugsėjo, spalio mėnesius.
Antra, šiuo laikotarpiu keliauti galima daug pigiau – dėl sumažėjusio turistų srauto nakvynių, automobilių nuomos, lėktuvų skrydžių kainos daug draugiškenės kišenei nei vasarą.
Kodėl pasirinkome būtent Žydrąją pakrantę? Iš smalsumo! Norėjome pamatyti, kaip atrodo vietos, kurias atostogoms renkasi ir gana turtingi žmonės iš visos Europos, taip pat ir kitų pasaulio kraštų.
Kadangi esame jauna, vidutines pajamas uždirbanti pora, išsikėlėme tikslą – išnarstyti prancūzišką kurortą už 800 eurų vienam asmeniui. Ši suma – tai visos 10 dienų trukmės kelionės biudžetas, į kurį turėjo sutilpti skrydžių, nakvynių, maisto, automobilių nuomos bei kuro sąnaudos. Prieš suskaičiuojant, ar pavyko, surašysiu, kaip atrodė mūsų programa.
Iš viso į šią kelionę leidomės penkiese. Prie mūsų poros prisijungė dar trys draugai. Tikslias kelionės datas padiktavo oro linijų grafikai ir skrydžių bilietų kainos. Prioritetu išsikėlėme tai, kad skrydis maršrutu Vilnius-Nica-Vilnius būtų tiesioginis – šiuo aviacijos ronkenrolo laikmečiu nenorėjome įstrigti kur nors tarpinėje stotelėje.
Taigi, panaršę internete, bilietus rugsėjo 27 – spalio 7 d. įsigijome iš vieno populiaraus pigių oro linijų tiekėjo. Už bilietus į abi puses su salono bagažu (kuprine ir rankiniu lagaminėliu iki 10 kg) kiekvienas sumokėjome po 120 eurų.
Žinodami konkrečias datas, rinkomės nakvynės vietas (iš viso jų 3 skirtingas) ir automobilių nuomą. Geriausią variantą (kainos, kokybės ir aptarnavimo atžvilgiu) pavyko atrasti virtualiame automobilių nuomos punkte. Už 2022 m. Nissan Juke automobilį su viską dengiančiu draudimu, visą parą veikiančiu pagalbos centru sumokėjome iš viso 445 eurus už 10 dienų.
Taip pat patogu tai, kad galėjome koreguoti automobilio atsiėmimo ir atidavimo laiką, pridėti 3 papildomus vairuotojus visiškai nemokamai. Automobilį su sklidinu baku benzino atsiėmėme iš šalia atvykimo terminalo esančios stovėjimo aikštelės (išvažiuodami už stovėjimą sumokėjome 3,20 euro). Jo užraktas valdomas mobilia programėle. Viskas savarankiškai ir greitai.
Nakvynių vietos, kainos ir kelių mokesčiai
Pirmąją nakvynę susiplanavome kaimelyje Villefranche-sur-Mer, nutolusiame nuo Nicos oro uosto vos 20 min. kelio. Ši vietovė patenka į gražiausių Žydrosios pakrantės kaimelių TOP 7.
Labiausiai sužavėjusi vietos savybė – kiekvieną siaurių gatvių kvartalėlį apjungiančių mini aikščių gausa. Tipinis pietų miesto architekto braižas, puikiai atspindintis ten gyvenančių žmonių mentalitetą ir mąstymo būdą.
Ši vieta taip pat tiko ir dėliojantis kelionės maršrutą: planavome aplankyti visai netoliese esančius Eze kaimą ir Monaką. Naktis apartamentuose su dviem miegamaisiais ir svetaine su miegamąja lova ir virtuve kainavo 169 eurus. Taigi vienam žmogui nakvynė atsiėjo 33,80 euro.
Oro uoste nusileidome apie 21:30 val., tad vakarienei ir kitos dienos pusryčiams pasirinkome įsigyti produktų prekybos centre. Kadangi apsipirkti atvykome jau gerokai po 22 val., veikiančią maisto prekių parduotuvę radome pačiame Nicos centre.
Joje už kelias pieniškų dešrelių pakuotes, pjaustyto skirtingų rūšių kumpio, pakelį smulkintos rūkytos šoninės, 12 vnt. kiaušinių, pakuotę jogurtų, tepamo sūrio, duonos, arbatos, kavos, pomidorų padažo, šokoladukų, kelis litrus geriamojo vandens, sulčių ir traškučių sumokėjome 32,43 eurus. Pirmoji lengva vakarienė ir sotūs pusryčiai žmogui kainavo 6,48 euro.
Tiesa, nakvynės vietoje nebuvo automobilio stovėjimo aikštelės, o gatvėse, kur po darbo valandų parkavimas nekainuoja, viskas buvo perpildyta, taigi savąjį Nissaną pasirinkome palikti saugomoje mokamoje aikštelėje šalia jūros, vos kelios minutės pėsčiomis nuo mūsų namų. Ši paslauga mūsų kompanijai kainavo 19 eurų (maždaug nuo 23 val. iki 10 val. ryto).
Antrąją kelionės dieną apartamentus turėjome palikti iki 11 val., taigi papusryčiavę, pasivaikščiojome po Villefranche-sur-Mer ir patraukėme link Eze kaimelio. Palikę automobilį kaimelio papėdėje (už 4 val. stovėjimo sumokėjome 6,90 euro) į jo senamiestį pasirinkome užkilti pėsčiomis nuo traukinių stoties vedančiu kalnų takeliu.
Žygis nereikalauja daug fizinio pasirengimo, o rugsėjo pabaigos saulė ne tokia kaitri, taigi valanda intensyvios mankštos su vaizdu į jūrą, kalnus ir apačioje likusį naujamiestį – tikrai geras pasirinkimas, kaip ir pats kaimelis, beje. Visur, kur nepažvelgsi pro kameros akutę, vienas už kitą fotogeniškesni kadrai. Akmenimis grįstam kaimeliui kontrasto suteikia čia pat esantis botanikos sodas.
Du patarimai: 1) aplankykite jį, nenusivilsite; 2) bilietą, kurio kaina 6 eurai, įsigykite šalia nuorodos į parką esančiame automatiniame kioskelyje, taip nereikės stovėti ilgoje eilėje ir galėsite greičiau mėgautis nuostabia augmenija bei nemokamai pasipildyti žygio metu išsekusias vandens atsargas.
Pramogos ir apsipirkimai
Po gerai praleisto laiko Eze, į naująją miesto dalį grįžome autobusu, už bilietus sumokėję po 1,50 euro. 10 minučių leidimosi serpantinais – ir mes jau šalia savo automobilio. Tolimesnis dienos planas – aplankyti Monako Kunigaikštystę. Tačiau prieš tai – maudynės jūroje! Pliažas, nors ir akmenuotas, bet su savais privalumais – nemokamu, ant kranto įrengtu dušu.
Kelionė iki Monako truko neilgai, kaip ir pats apsilankymas kunigaikštystėj. Ieškodami vietos automobiliui pastatyti, sukome ratus aplink pagrindinius miesto objektus, kurie, kaip mums pasirodė, niekuo per daug neišsiskyrė – taip, gražu, bet nieko daugiau.
Taigi, mojome ranka į visą prabangą bei sėkmę Monte Karlo kazino ir neradę, kur tos mašinos pasistatyti, spindinčiu (tiesiogine ta žodžio prasme) keliu patraukėm link Le Lavandou – pajūrio miestelio pusiaukelėje tarp Nicos ir Marselio, pačioje Var apskrities, priklausančios Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regionui, širdyje. Autostradoje link pagrindinės atostogų bazės įrengta nemažai kelio mokesčio postų. Iš viso atostogų metu keliams išleidome 52,90 euro.
Taigi, Le Lavandou pasirinkome kaip pagrindinę nakvynių vietą (iš 10 kelionės naktų čia praleidome 8). Namas su trim miegamaisiais, svetainės, virtuvės ir valgomojo zona, dviem vonios kambariais, vidiniu kiemeliu su vaizdu į jūrą bei vieta automobiliui mums bendrai kainavo 1319,40 euro.
Miestelis puikiai tinka skirtingus lūkesčius puoselėjantiems atostogautojams – išsiilgusieji maudynių ir saulės vonių gali rinktis iš, dėmesio, 12 smėlėtų paplūdimių, tarp kurių galima atrasti ir visiškai privačių įlankėlių, į kurias nemokamai patenkama nusileidžiant pritaikytu pėstiesiems takeliu (tik verta iš karto turėti omenyje, kad prancūzai ir pliažuose vadovaujasi jų venomis tekančia kraujo grupe – laisve, taigi šildosi saulėje bei maudosi taip, kaip Dievulis sukūrė – nuogut nuogutėliai).
Mums rūpėjo kuo daugiau vaikščioti gamtoje, atrasti provincijos gyvenimo žavesį, o Le Lavandou pakerėjo uolėtais takais palei jūrą, trumpais atstumais nuo suplanuotų aplankyti gamtos ir kaimo objektų. Po gyvenimo čia buvo sunku suprasti, ko žmonės ieško nuo komercijos plyštančiuose populiariuosiuose Cote d’Azur miestuose-kurortuose.
Pusryčius ir vakarienes dažniausiai ruošdavomės namuose, kadangi tam turėjome visas sąlygas ir mėgstantį gaminti žmogų. Trijų vaikinų ir dviejų merginų kompanijai 8 dienų viešnagei prireikė trijų apsipirkimų prekybos tinklo parduotuvėje – čia kaskart įsigydavome maisto nuo 100 iki 150 eur (mėsa, daržovės, pieno produktai, lengvieji alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, buities prekės, bakalėja, konditerijos gaminiai, užkandžiai – traškučiai, šokoladukai ir t.t.). Iš viso parduotuvėje išleidome 388,80 euro arba 77,76 euro žmogui.
Štai ką aplankėme ir nuveikėme Var regione: tyrinėjome Grimaud (senąją ir naująją kaimelio dalis), Ramatuelle, Bormes les Mimosas, Saint-Cyr-sur-Mer kaimelius, užsukome į žymiuosius miestus Saint Tropez, Nicą (čia rekomenduoju apsilankyti galerijoje Musée des Beaux-Arts, įėjimo bilietas žmogui kainavo 10 eurų) ir Kanus, kurie, deja, mums, gamtos ir provincijos mylėtojams, įspūdžio nepaliko.
Žygiavome piligrimų keliais, vynuogynų maršrutais, vaikštinėjom uolėtais takais uolų šlaituose palei jūrą, plaukėme laivu apžiūrėti calanques – pietų Prancūzijos fiordais vadinamų baltos spalvos kalkakmenio skardžių (2:30 val. ekskursija laivu kainavo 32 eurų žmogui, tądien plaukėme keturiese) maudėmės, deginomės ir statėm smėlio pilis, gėrėjomės nacionaliniu parku Calanque du Mugel.
Degalų ir maisto restoranuose kainos
O dabar, įdomioji dalis – kuras ir restoranai. Apie degalus neišsiplėsiu – kuro baką pildėmės du kartus. Pirmąjį kartą už litrą benzino mokėjome 1,40 euro, iš viso išleidome 58,10 euro, antrajį kartą litras degalų (jau Nicos mieste) kainavo 1,46 euro, iš viso išleidome 54,74 euro.
Pamoka tiems, kurie kaip ir mes, įpratę maitintis chaotiškai, ne pagal nustatytas valandas – maisto bet kada panorėję negausite, nes prancūzai valgo ir kavinėse aptarnauja nuo 12 val. iki 14 val. ir nuo 19 val. iki 22 val. Kitu metu maisto, bent jau Prancūzijos rivjeroje, nerasite.
Jeigu jau nustatytomis valandomis išlaukėte pietų ar vakarienės, verta žinoti, kad restoranuose bei kavinėse galima rinktis ne tik iš menu a la cart, bet taip pat dienos ir vakaro kompleksus, taip vadinamus plat du jour (dienos patiekalo) pasiūlymus.
Pavyzdžiui, mūsų atveju, pietūs kurortiniame miestelyje žmogui kainavo 16,50 euro. Į šią kainą įėjo: starteris (gali būti salotos, sriuba, mėsos asorti), pagrindinis patiekalas (mes rinkomės iš jautienos mėsainio su gorgonzolos sūrio padažu ir skrudintomis bulvytėmis – verta paminėti, kad įprastai mėsainių kainos rivjeros kavinėse ir restoranuose yra tikrai aukštos – nuo 19 iki 24 eurų; vyne troškintos jautienos, veršienos karbonado arba salotų su vištiena) ir deserto (galimi variantai – pyragas arba panakota) arba kavos. Pigesnės variacijos: tik dienos patiekalas – 12 eurų, užkandis ir dienos patiekalas arba dienos patiekalas su desertu – 15 eurų.
Vakarienei galioja lygiai tas pats – vieną vakarą trijų patiekalų vakarienę (rinkomės iš žuvies, mėsos, jūros gėrybių patiekalų) suvalgėme už 24 eurus, kitą, jau pirmojoje pakrantės linijoje, už 29 eurus.
Porcijos – milžiniškos, atsigulusi miegoti negalėjau pasiversti ant kito šono, taigi į Lietuvą parsivežiau ne tik įspūdžius, bet ir papildomus kilogramus. Taigi, sudėjus visus valgymus restoranuose (alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai kainavo papildomai), jų būta penkių, bendrai išleidome 629,80 euro, vidutiniškai po 125 eurus žmogui.
Paskutinė nakvynė su pusryčiais 50 kv.m kambaryje, labai jaukiame viešbutyje su sočiais pusryčiais mums atsiėjo 178,20 euro, arba po 35,64 euro kiekvienam. Dar pamiršau pridėti išlaidas už keturis kartus automobilio palikimo stovėjimo aikštelėse (vidutiniškai nuo 2 iki 4 val.), kurioms iš viso išleidome 14 eurų.
Taigi, finišo tiesioji. Bendros 5 keliautojų išlaidos per 10 dienų Žydrojoje pakrantėje už maistą, pagamintą namuose ir restoranuose, gėrimus, kurą, kelių ir automobilių stovėjimo mokesčius, pramogas yra 1493 eur arba 298,60 euro kiekvienam. Pridėkime lėktuvo bilietus, automobilio nuomą ir nakvynes – žmogui visa tai kainavo 542,32 eur. Viso – 840,92 eur.
Išvada viena: nors į 800 eurų ir netilpome, bet tikrai rinktumėmės tokį pat kelionės variantą ir antrą kartą. Kokybės ir kainos santykis pranoko mūsų lūkesčius.
