„Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas. Juose aiškiai yra numatyti ir terminai, kada turėtų būti priimami sprendimai – nuo pačio sprendimo priėmimo viduje tarp trijų Baltijos šalių, kad rinkos turėtų būti sujungiamos ne vėliau kaip per pusantrų metų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė R. Pocius.
„Jeigu mes planuotume arba įsivaizduotume, kad realiai sprendimą galėtume priimti po sinchronizacijos, kad judame rinkų sujungimo link, tai realus rezultatas galėtų būti 2027 metai, kuomet bendra mūsų rinka jau galėtų funkcionuoti“, – pridūrė rinkos reguliuotojo vadovas.
VERT pirmininkas vasarį BNS teigė kad trijų šalių elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį sistemos pradės veikti sinchroniškai su Europa, tačiau pradėti būtinus veiksmus galima nelaukiant šios datos.
R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.
Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
„Jeigu mes esame susiskaidę, fragmentuoti, esame mažos rinkos, tai tikėtis pritraukti naujų rinkos dalyvių yra pakankamai sudėtinga. Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams ir suteiktų galimybę jiems įžengti į mūsų nacionalines rinkas“, – forume kalbėjo R. Pocius.
Jo teigimu, bendros Baltijos šalių elektros prekybos zonos sukūrimas taip pat suvienodintų trijų didžiųjų elektros tiekėjų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų dalį rinkoje bei sukurtų palankesnes sąlygas konkurencijai.
„Rinkų sujungimas suvienodintų tų tiekėjų turimas rinkos dalis ir pastatytų juos į vienodas startines pozicijas“, – teigė R. Pocius.
Anot VERT pirmininko, vienas pagrindinių iššūkių sujungiant Baltijos šalių elektros prekybos zonas – skirtingas mažmeninės rinkos reguliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Šiandien, reikia pripažinti, Lietuvoje politinė intervencija į patį reguliavimą yra pakankamai reikšminga, kas nėra gerai ir sveika mažmeninės rinkos vystymuisi. Tam, kad turėtume didesnę konkurenciją ir naudą, matyt, turės būti atitinkami sprendimai ir galbūt didžiulės politinės intervencijos atitraukimas iš mūsų šalies politikų“, – teigė R. Pocius.
I. Žilienė: bendrai rinkai reikalingos investicijos į perdavimo tinklus
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė.
Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.
„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.
Tiekėjai abejoja bendros rinkos nauda
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją.
„(Konkurencija – BNS) atsiras dėl to, kad elektros vartojimas didėja Lietuvoje – dėl to tikrai gali atsirasti. (...) Tai nepakenks (bendros rinkos sukūrimas – BNS), bet ar tai kažką papildomai mums kaip tiekėjams sukurs? Manau, kažko nepakeis“, – forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo M. Giga.
Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.
„Turime labai daug teisinių skirtumų, kurie yra įvardyti politiniai skirtumai. Ar įmanoma juos suvienodinti? Turint norą, ambicijas įmanoma, bet tai velniškai sudėtinga“, – teigė „Enefit“ vadovas.
