Kitam kolegai antstoliui ir policijai priverstinai iškeldinant su žmona besiskiriantį Igorį Moskaliovą, jis šūviais sužeidė du pareigūnus, o 69-erių advokatas Leonid Pčelincev rastas nušautas įvykio vietoje.
Sprendžiant iš antstolio pasakojimo, dėl nužudymo suimtas įtariamasis turėjo iš anksto žinoti, kada bus pasibelsta į jo duris, ir galėjo tam pasiruošti.
Tikėtina, kad panaši istorija gali pasikartoti, mat, Antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu aktyvių iškeldinimo bylų per visą Lietuvą yra nemažai – net 1223. O kiek prievarta iškeldinamų žmonių turi ginklų, kiek jų noriai paklus svetimų žmonių reikalavimams?
Po mirtimi pasibaigusio sukrečiančio įvykio visuomenėje iškilo nemažai klausimų, pavyzdžiui, kodėl iškeldinime dalyvavo advokatas arba kodėl priverstinis iškeldinimas vyko tik spalio 10 d., nors teismo sprendimas buvo priimtas beveik prieš 7 mėnesius, t. y. kovo 29 d.
Antstolis J. Petrikas naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip ir dėl ko gali būti vykdomas priverstinis iškeldinimas, kiek laiko tai trunka ir kokie žmonės dalyvauja.
Jis paatviravo, kokių nemalonių atvejų yra buvę, su kokiu žmonių priešiškumų tenka susidurti ir kad už tai gaunamas antstolių atlygis tikrai nėra toks, kaip daugelis įsivaizduoja.
Alga už spjaudymus ir visą neapykantą antstoliams – per maža
J. Petrikas atkreipė dėmesį, kad neapykanta antstoliams ir išpuoliai vyksta nuo pat 2003 m. – jie niekur nedingo.
Jis neslėpė, kad iškeldinimas žmonės labai veikia emociškai. O esant policijos pareigūnams jie imasi ne fizinio, o žodinio smurto.
T. y. kelia balsą, keikiasi, įžeidinėja, stumdosi, spjaudosi, antstoliams siunčia visokiausius „linkėjimus“, nors paprasčiausiai yra vykdomas teisėtas teismo sprendimas.
„Kad spjautų, keiktų, įžeistų ar kažką mestų tokio nesunkaus, tai teko ir pačiam matyti ir patirti.
Žmonės susikoncentruoja į antstolį, esą mums čia vieninteliams reikalinga tą iškeldinimą įgyvendinti. Mes tiesiog vykdome sprendimus – tą reikėtų žmonėms suprasti“, – akcentavo antstolis.
Jis pridūrė, kad už tokio dokumento vykdymą mokestis antstoliams yra neproporcingai mažas, ypač atsižvelgiant į vakar dienos realijas.
„Visą laiką bandoma teigti, kad antstolis gauna kažkokį labai mistinį atlyginimą, bet turėsiu jus nuvilti. Deja, už iškeldinimą yra numatytas valandinis įkainis, kuris nėra labai didelis ir nėra sietinas su laiku, per kiek ar kada yra įvykdomas procesas.
Bendra suma gali būti 150–160 eurų, įskaitant valstybinius mokesčius, pvz., pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir visa kita“, – atskleidė pašnekovas.
Kaip dažnai iškeldinamus asmenis tenka ištempti?
J. Petrikas neslėpė, kad priėmus sprendimą iškeldinti procentiškai dažniau asmenis tenka iškeldinti priverstine tvarka, kadangi žmonės negerbia teismo sprendimo ir laukia paskutinės dienos.
„Teko ne vieną kartą kalbėti su asmenimis, kodėl neišsikraustė, nors turėjo 40–50 dienų. O jie sako: tai mes ir turėjome tas 40–50 dienų, sulaukėme, jūs atvažiavote ir dabar mes išsikraustysime.“
Pašnekovas nurodė, kad jam neteko susidurti su atvejais, kad iškeldinimo metu žmogų reikėtų fiziškai ištempti iš patalpų.
Anot jo, patekus į butą žmones jau pavyksta įtikinti ir jie dažniausiai išsikrausto.
„Vakarykštis įvykis buvo kažkokia kulminacija, kaip koks ugnikalnio išsiveržimas visam tam, kas jau vyksta ir kaip antstoliai visuomenėje yra apibūdinami.
Tikiuosi, kad šitas atvejis bus vienetinis, tragedija, kurią visi turėjome išgyventi, patirti ir ji daugiau niekada nepasikartos“, – viltingai kalbėjo Antstolių rūmų prezidiumo narys.
Kas ir dėl ko dažniausiai yra iškeldinami?
J. Petrikas nurodė, kad iškeldinimo priežasčių gali būti įvairiausių ir procesas nuo to nesikeičia.
Anot jo, iškeldinimas iš esmės yra susijęs su turtiniais dalykais. Tai gali vykti ir dėl skyrybų, kaip minimu atveju, kuomet tarp buvusių sutuoktinių yra padalijamas turtas.
Taip pat ir dėl skolų ar, pvz., būsto nuomos nemokėjimo, kuomet savininkas paduoda nuomininkus į teismą norėdamas iškeldinti juos iš turto.
Antstolio teigimu, yra sunku apibrėžti, per kiek laiko asmuo yra iškeldinamas, nes į terminą įeina labai daug faktorių.
Jo aiškinimu, pats greičiausias iškeldinimas būtų, jei žmogus, žinodamas, kad ten gyvena neteisėtai, pats išsikraustytų net nesulaukęs teismo sprendimo.
„Sekantis veiksmas, kada žmogus dar gali tą padaryti geruoju, tai yra išsikraustymas po teismo sprendimo, nelaukiant antstolių.
Taip pat ir išieškotojas (šiuo atveju – buvusi žmona) gali paraginti asmenį išsikraustyti. Vėlgi, noriu priminti, kad šioje situacijoje kol kas net nėra antstolio“, – komentavo specialistas.
Kada iškeldinimas pasiekia antstolius ir tampa priverstinis?
J. Petrikas atkreipė dėmesį, kad yra terminas, per kiek laiko išieškotojas (patalpų savininkas) vykdomąjį iškeldinimo dokumentą turi pateikti antstoliams.
„Sakykime, žmogus neišsikėlė. Vykdomasis dokumentas patenka pas antstolį. Mes jį užvedame ir išsiunčiame raginimą.
Vėlgi, yra numatytas terminas, kiek asmuo sprendimą dar gali įvykdyti geruoju. Antstolių raginimas turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų ir ne ilgesnis kaip 45 dienos“, – vardijo pašnekovas.
Vis tik, jeigu žmogus neišsikėlė ir raginimas pasibaigė, prasideda jau priverstinė dokumento vykdymo tvarka.
Pasak J. Petriko, antstolis paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi informuoti asmenį, kad ne anksčiau kaip po 5 dienų vyks priverstinis iškeldinimas:
„Per jas žmogus vis dar gali geranoriškai tai įvykdyti. Taigi jis tam turi apie 50 dienų.“
Anot pašnekovo, jeigu ir tuomet žmogus teismo sprendimo neįvykdo, antstolis nurodo datą ir valandą, kada atvyks ir vykdys iškeldinimo procedūrą.
Iškeldinimas gali trukti ir 2,5 metų – kas dalyvauja?
Antstolis paminėjo – jei asmuo pasinaudoja teise skųsti veiksmus, viskas gali prasitęsti ilgiau, kol teismai viską išnagrinės, tad maksimalaus termino apibrėžti neįmanoma.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti pavyzdį, kad nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas dėl iškeldinimo iš parduoto buto, teisėtas savininkas 2,5 metų negalėjo juo disponuoti.
Tai štai įsivaizduokite – už butą nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai ir skolos kaupėsi 2,5 metų iki priverstinio iškeldinimo“, – prisimena J. Petrikas.
Specialistas vardijo, kad paprastai priverstiniame iškeldinime dalyvauja:
- antstolis;
- policijos pareigūnai;
- išieškotojas (asmuo, kurio naudai teismas priėmė sprendimą, būsto savininkas);
- jei būtina, specialistas, galintis atrakinti duris (tai nebūtinai turi būti ugniagesiai).
Kalbėdamas apie advokato dalyvavimą antstolis nurodė, kad proceso šalys turi teisę turėti atstovą, t. y. advokatą. Taigi pačios pasirenka, ar tuo momentu advokatas joms yra reikalingas.
Pasak pašnekovo, tam tikruose procesuose teisininkų prireikia, bet iškeldinime advokatai tikrai nedalyvauja nuolat: „Vakarykštis atvejis yra skyrybų byla, kas reiškia, kad asmenys jau nesutaria.
Tai, manau, advokato dalyvavimas yra tam, kad teiktų tam tikrą pagalbą teisiniuose labirintuose ir santykiuose, kad iškeldinimo metu neiškiltų nenumatytų dalykų. Bet, deja, šiuo atveju iškilo.“
