Nors dalis pranešimų apie akcijas didžiuosiuose prekybos centruose mirgėjo jau praėjusį savaitgalį, tikrasis nuolaidų maratonas, kaip ir kitose šalyse, prasideda lapkričio 26 d.
Visgi prekybininkų bandymas sugundyti pirkėjus, kad šie įsigytų siūlomą prekę, kartais tampa tikru galvos skausmu.
Teko skirti ir baudas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė pripažino, kad tarnybos specialistai yra sulaukę skundų iš pirkėjų, kuomet prekybininkai nesilaikė sąžiningos akcijų taikymo politikos.
„Skundų, kai prekės kaina yra dirbtinai padidinama, o vėliau jai taikoma nuolaida, pasitaikydavo, ir buvo atvejų, kai už vartotojus klaidinančią ar nesąžiningą verslo praktiką buvo taikytos sankcijos vadovaujantis kitų įstatymų nuostatomis.
Prieš „Juodojo penktadienio“ akcijas, kaip ir prieš didžiąsias metų šventes, padaugėja verslo pasiteiravimų, o išpardavimams pasibaigus – vartotojų skundų“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak specialistės, dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad pirkant skirtingas prekes, joms nėra pritaikomos nuolaidos.
„Vartotojai skundžiasi, kad, pavyzdžiui, reklamuojant, kad nuolaida taikoma „visoms“ prekėms, kai kurioms jų akcija negalioja; prekės, kurioms turėtų būti taikoma nuolaida, žymimos #BlackFriday ženkliuku, tačiau prekių kaina likusi reguliari ir vartotojai negauna jokios naudos“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
Vardija dažniausius pažeidimus
Tiesa, 2021 metų liepą įsigaliojo nauji pakeitimai, kurie įpareigojo prekybininkus negudrauti ir netaikyti netikrų nuolaidų, todėl pastaruoju metu tarnybą skundų iš gyventojų nesulaukia, o dažniau į specialistus kreipiasi patys verslininkai.
„Įsigaliojus pakeitimams, VVTAT yra sulaukusi pasiteiravimų dėl informacijos, tačiau vartotojų skundų dėl dirbtinio kainų padidinimo nėra gavusi.
Paprastai skundžiamasi dėl prekybos centruose nepritaikytų skelbtų nuolaidų, neteisingai (dėl prekybos centrų darbuotojų klaidų) nurodytų prekių kainų, neišsamių reklaminių pranešimų. Tuo tarpu paklausimų iš verslininkų dėl jau minėtų pakeitimų taikymo VVTAT pastaruoju metu sulaukia itin dažnai“, – kalbėjo D. Malinauskienė.
Be to, tarnybos atstovė taip pat įvardija, kokie gi pažeidimai yra fiksuojami dažniausiai:
- Nurodomos ne visos akcijos sąlygos (pavyzdžiui, nenurodoma, kad pasinaudoti akcija reikalingas pirkimo kvitas; nuolaida taikoma visai prekių grupei, tačiau nėra nurodomos tos grupės prekės, kurioms nuolaida netaikoma);
- Neaiškiai nurodomos akcijos sąlygos (pavyzdžiui, akcija taikoma tik pažymėtoms tos rūšies prekėms, tuo tarpu kitoms tos pačios rūšies prekėms nuolaida netaikoma);
- Nenurodoma arba klaidingai nurodoma informacija apie akcijos laikotarpį (pavyzdžiui, vartotojai sąmoningai klaidinami, kad akcijos laikotarpis greitai baigsis, taip darant spaudimą jų apsisprendimui);
- Klaidinantis akcijos prekių išdėstymas (prekės išdėstytos po kitų prekių kainomis);
- Nurodoma mažesnė, nei reali prekės kaina (pavyzdžiui, kainos reklaminiuose leidiniuose, interneto svetainėje ar ant prekės skiriasi nuo kainos kasoje; nurodoma kaina be PVM ir pan.);
- Pasibaigus akcijai prekės nėra išimamos iš apyvartos;
- Nuolaidos nėra taikomos (pavyzdžiui, nurodoma, kad prekėms taikoma iki 75 proc. nuolaida, tačiau prekių su nurodyta nuolaida prekybos vietoje nėra).
Šie metai kitokie
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nauji pakeitimai, įtvirtinantys tikslingą nuolaidų taikymo politiką skirtingoms prekėms, išties apribojo galimybę prekybininkams laisvai gudrauti taikant nuolaidas.
Tačiau pašnekovas pastebi, kad verslo atstovai vis tiek išbando įvarias taktikas, kaip įpiršti parduodamą produktą pirkėjui. Tiesa, pasak P. Čepkausko, šiais metais tendencijos gali išsiskirti.
„Įprastinė prekybininkų taktika – prieš didžiąsias šventes rodyti geresnes kainas, kad žmones paskatintų šventiniam apsipirkimui pasirinktų būtent juos, o per šventes mažinti akcijų skaičių arba net kilstelėti kainas.
Šiais metais, kylant kainoms, tikslas naudoti kažkokius triukus atkrenta – kai kuriose prekių grupėse bus daiktų deficitas, tad, jei kainos nebus keliamos, tai bus laikoma kaip nuolaida.
Tie prekybininkai, kurie turi pakankamai atsargų, išpirko prekes mažesnėmis kainomis, jie galės parodyti geresnę kainą ir prisitraukti pirkėjų, kai tuo metu konkurentai lentynose siūlys tik didesnes kainas“, – svarstė „Pricer.lt“ vienas iš įkūrėjų.
Didžiausios kainos – per šventes
P. Čepkauskas tikina, kad pirkėjai savo ruožtu turi visuomet akylai stebėti kainas ir jas lyginti.
„Pats efektyviausiais būdas sugalvojus kažką pirkti, tai pradėti stebėti rinką. Juolab kad kainų palyginimui skirtų portalų yra pakankamai. Tada pirkėjas suvoks tikrąjjį svo prekės kainų lygį ir jo neklaidins nei juodi, nei balti penktadieniai.
Dar viena paprastesnių taktikų – Kalėdoms ir Naujiesiems metams ruoštis nuo sausio 1 dienos. Juk pačios geriausios kainos būna po švenčių, o brangiausios per šventes“, – kalbėjo pašnekovas.
Už gudravimą – baudos
Pašnekovė D. Malinauskienė teigia, kad kiekvienu atveju pardavėjas savo klientams turi suteikti tikrą, išsamią informaciją apie parduodamo daikto kainą, taikomas nuolaidas, o bet kuriame pranešime apie parduodamo produkto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto vertė.
Specialistai taip pat perspėja, kad už vartotojų klaidinimą gali būti skiriamos baudos. Štai už klaidinančią reklamą verslo atstovai gali sulaukti net 100 tūkst. eurų siekiančios baudos. Tokio pat dydžio sankcija gali būti skiriama ir nustačius nesąžiningą komercinės veiklos subjekto veiklą.
Tuo metu už gudrybes taikant nuolaidas skirtingoms prekėms VVTAT pardavėjui gali skirti 250 eurų arba 2 tūkst. 500 eurų baudą.
Gyventojams primenama, kad kiekvienas klientas, pastebėjęs galimus prekybininkų triukus taikant nuolaidas skirtingoms prekėms, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją, nurodydamas savo reikalavimą.
Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją vartotojui nėra pateikiamas atsakymas, arba pardavėjas/paslaugos teikėjas atsisako vykdyti vartotojo reikalavimą, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT, pateikdamas pasirašytą prašymą, pridedant turimus įrodymus (pavyzdžiui, nuotraukas, kasos kvitų kopijas) ir nurodant savo reikalavimą.
