Pinigų žmonėms vis negana: kaupia daiktus, daug dirba ir negimdo vaikų, nes per brangu

Žinių radijo laidoje „Apie Tave“ psichologijos specialistai kalbėjo apie skurdo mentalitetą, kodėl žmonės vis uždirbinėja ir kaupia pinigus, tačiau jais galiausiai nepasinaudoja, kodėl iš įpročio vis taupo, bijo dėl pinigų kenkdami savo sveikatai ir santykiams.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Socialinėmis darbuotojomis apsimetusios moterys apšvarino senjorę: neteko 8,5 tūkst. eurų

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų narių išlaidų

„Litexpo“ vadovas sureagavo į kritiką: aiškino, kad Lietuvai bus pigiau nei Madridui

Psichologė Genovaitė Petronienė pastebėjo, kad vis dar tęsiasi skurdo istorija, kurią perduoda mūsų seneliai ar tėvai. Anot jos, ne visais atvejais taupumas išeina į naudą, kai kuriais atvejais, jis netgi kenkia.

„Pavyzdžiui, būna žmonių, kurie taip taupo maistui, kad valgo įvairius sudžiuvusius, seniai iš galiojimo laiko išėjusius produktus. Gerus produktus tokie žmonės laiko tol, kol jie pasensta. Taip pat žmonės elgiasi ir su drabužiais. Nešioja prastus, o gražius taupo, kol jie galiausiai išeina iš mados arba kol drabužiai jiems tampa per didelis arba per maži.

Taip pat daugelis žmonių Lietuvoje, ypač vyrai bando daugelį remonto darbų atlikti patys. Taip jie prisiperka daug įvairių priemonių ir sugaišta daug laiko. Galiausiai paaiškėja, kad jie bandė sutaupyti, bet išleido dar daugiau. Tokia pati situacija ir su sodais ar daržais. Ypač vyresni žmonės lenkia nugarą darže, o paskui turi gydytis radikulitą. O tokias pačias ar net geresnes daržoves galima nusipirkti parduotuvėje“, – taupymo atvejus vardijo psichologė.

Ji pastebėjo, kad kai kurie taupymo būdai yra susiję net su nešvara.

„Kai kurie gyventojai galvoja, kad jeigu dažnai plaus drabužius, jie greičiau susinešios. Todėl drabužius plauna rečiau arba gaili pinigų švaros priemonėms.

Daugybė žmonių Lietuvoje kaupia įvairius daiktus, nes mano, kad jų prireiks. Daiktai kaupia dulkes, užima vietą“, – pastebėjo G. Petronienė.

Pernelyg taupyti išmokė seneliai ir tėvai

Psichologas Mindaugas Kazlauskas atkreipė dėmesį, kad daiktų kaupimas yra atėjęs iš mūsų senelių ir tėvų. Žmonės automatiškai perėmė tėvų požiūrį.

„Jie kaupė daiktus, nes negalėjo jų gauti, todėl pritaikė taip, kaip galėjo ir mokėjo. Dabar laikai pasikeitė. Yra daugiau paslaugų ir vyras, darantis remontą pats, gaus daug strėlių iš savo žmonos, nes nepadarys visko taip greitai ir kokybiškai, kaip meistras. Be to, meistras suteiks ir garantiją“, – atkreipė dėmesį psichologas.

G. Petronienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms gaila pinigų paslaugoms.

„Pavyzdžiui, vyresni žmonės gaili pinigų taksi, todėl arba vargsta su viešuoju transportu, arba prašo, kad juos vežiotų vaikai. Žmonės gaili pinigų pasamdyti darbuotoją, kuris nupjautų veją, jie geriau iš paskutiniųjų, bet pjaus ją patys. O namų tvarkytoja apskritai atrodo blogis, gėda ir pinigų išmetimas į balą.

Liūdna, kad žmonės taupo ir psichologui, verčiau gyvena blogose emocijose ar bloguose santykiuose“, – kalbėjo psichologė.

Anot M. Kazlausko, geriausia investicija yra ne į daiktus, bet į įvairius mokymus ar psichoterapiją.

„Tačiau šių dalykų rezultato žmonės greitai nepajus, jo teks palaukti, patiems įdėti pastangų. Todėl žmonės verčiau ir renkasi pirkti daiktus, nes juos gaus iš karto. Tačiau daugiausia laimės suteikia ne daiktai, bet patirtys“, – sakė psichologas.

Pinigais bando pakelti savivertę

G. Petronienė patarė, peržvelgti savo paskutinius 5 gyvenimo metus ir įsivardinti, kas suteikė daugiausiai laimės.

„Kas antras lietuvis turi bėdų su saviverte ir iš to kylančias problemas sprendžia pinigais. Pavyzdžiui, užsieniečiai stebisi, kad Lietuvoje tiek daug brangių automobilių. Žmogus gali gyventi apleistuose namuose, neatostogauti, bet jo automobilis bus neadekvataus brangumo, netgi brangesnis nei jo būstas. Juk automobilį visi mato, o būsto – ne. Namą ar egzotines keliones žmonės irgi perka ne dėl savęs, bet dėl kitų“, – sakė psichologė.

Anot jos, žmonėms baisu, kad jie nėra vis dar pakankamai apsirūpinę.

„Jie tikisi, kad kai jausis saugiai, tada prasidės laimingi laikai. Tačiau žmogus vis lenkia nugarą, o ta laimė ir neateina. Daug dirbdami žmonės susigadina santykius su artimaisiais ir vaikais.

Žmonės netgi susipyksta dėl pinigų, pavyzdžiui, dalindamiesi palikimą. Tai rodo, kiek jiems yra svarbūs pinigai, kad vieni grubiai atplėšia savo dalį, o kiti įsižeidžia dėl to. Dar žmonės kontroliuoja savo šeimos narius, kad jie per daug išleidžia. Arba negimdo vaikų, nes neturi įsivaizduojamo kiekio pinigų. Jie nori vaikus auginti gerai, ypač jeigu juos pačius augimo skurdžiau“, – pastebėjo psichologė.

A.Kazlausko teigimu, laimingiausi yra dosnūs žmonės.

„Jeigu jie atiduoda kitiems savo laiką, pinigus ir jiems nieko negaila, tokie žmonės mokės ir patys imti. Aišku, gali būti ir kitaip, kad duoti negaila, bet imti vis tiek nesinori“, – sakė psichologas.

Lietuvių finansinis raštingumas negerėja?

Lietuvos gyventojų žinios apie finansų valdymą gerėja labai palengva, mat reikšmingai pagerinti visuomenės supratimo lygį šioje srityje – ilgo įdirbio reikalaujantis tikslas.

Tai parodė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva 3 kartą atliktas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas. Indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų – per pastaruosius dvejus metus jis išliko nepakitęs, o per ketverius pakilo vos dviem punktais.

Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, šis rezultatas patvirtina ekspertų nuolat akcentuojamą ilgalaikio darbo ugdant finansinį raštingumo svarbą.

„Kokybinis visuomenės žinių pokytis neįvyksta per porą metų. Jam svarbūs ir valstybės sprendimai, skatinant tikslingą ugdymą, ir visuomenėje besiklostančios tradicijos, ir ekspertų dalijimasis geraisiais pavyzdžiais ir patarimais, ir individuali bei šeimos patirtis. Norint sėkmingai naviguoti asmeninių finansų pasaulyje ir priimti palankiausius sprendimus, kiekvienam iš mūsų reikia ir žinių, ir praktikos“, – įsitikinusi E. Čipkutė.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šalies gyventojų geriausios žinios – finansinės padėties bei taupymo srityse. Teisingų atsakymų dalis šiomis temomis siekė 60 proc.

Kaip ir anksčiau, šiemetinės apklausos dalyviams prasčiausiai sekėsi įveikti su ekonominiais ir finansiniais reiškiniais susijusius klausimus: teisingų atsakymų vidurkis šioje apklausos dalyje siekė vos 24 proc.

Ryškesnių pokyčių neatskleidė ir klausimai apie finansinę gyventojų elgseną. Kaip ir prieš dvejus metus, du trečdaliai, arba 66 proc., respondentų teigė stebintys savo išlaidas. 19 proc. (palyginimui, 2023 m. – 24 proc.) apklaustųjų nurodė sudarantys planą, kaip valdyti savo pajamas ir išlaidas. Po 18 proc. tyrimo dalyvių pinigus sąskaitoms apmokėti laiko atskirai nuo kasdienių pinigų arba naudoja banko arba kitą pinigų valdymo išmaniąją programėlę.

Trečdalis apklaustųjų (31 proc., palyginimui, 2021 m. – 27 proc.) atsakė, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami pinigų ir nesikeldami į kitą būstą, įstengtų padengti savo gyvenimo išlaidas šešis ar daugiau mėnesių.

Kita vertus, 42 proc. (palyginimui, 2021 m. – 39 proc.) apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus susidūrę su situacija, kai jų pajamos ne visai padengė asmenines pragyvenimo išlaidas.

Tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansais

Vis dėlto 45 proc. apklaustųjų nurodė esantys patenkinti savo finansine situacija, nes jiems užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms bei sąskaitoms apmokėti, o didesnės vertės turto gali įsigyti iš atliekamų pinigų arba paėmę vartojimo paskolą. Tokį vertinimą dažniau išsakė aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, apklaustieji, kurių finansinio raštingumo indeksas yra aukštesnis nei 50 balų.

Nepatenkintųjų savo esama finansine situacija gyventojų dalis sudaro apie 46 proc. apklaustųjų. Beje, iš jų 31 proc. – dažniau moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei respondentai, kurių finansinio raštingumo indeksas yra 30–69 balų, – nurodė nesidžiaugiantys savo finansine situacija, nors pinigų būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti ir pakanka.

15 proc. nurodė esantys nepatenkinti savo situacija, nes pinigų neužtenka net būtiniausioms reikmėms ir sąskaitoms apmokėti – tokį vertinimą dažniau išsakė mažesnių pajamų, žemesnio nei 50 balų finansinio raštingumo indekso apklaustieji.

Pasak E. Čipkutės, šis pjūvis vaizdžiai atskleidžia ryšį tarp mūsų įgytų žinių ir galimybių efektyviai valdyti asmeninius finansus. „Kuo geriau orientuojamės finansų temose, tuo, tikėtina, geriau valdome piniginius reikalus ir, kas itin svarbu, gebame įžvelgti daugiau perspektyvų pagerinti padėtį. Visa tai lemia ir didesnį pasitenkinimą savo finansine situacija, jausmą, kas patys esame savo padėties šeimininkai“, – pastebėjo ji.