Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.
Štai jei pervedėte pinigus kitam asmeniui per klaidą, tokiu atveju bankui dar gali tekti susimokėti papildomą mokestį už pagalbą susigrąžinant šias lėšas.
Tiesa, net jei ir susimokėsite papildomą mokestį, bankai pripažįsta, kad tai nebūtinai garantuos, jog jūsų pinigai sugrįš atgal į jūsų sąskaitą.
Kiek tektų susimokėti?
SEB banko Komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei banko klientai suklysta pervesdami lėšas eurais į sąskaitą SEB banke ar kitą Lietuvos arba Europos banką, bus pritaikytas 10 eurų mokestis.
„Kitais atvejais mokestis yra 45 eurai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad gavėjo bankas gali pritaikyti savo mokesčius“, – teigė pašnekovė.
Tuo metu „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška antrina, kad įprastai už tarpininkavimo pradėjimą suklydus ir pervedus pinigus ne ten, kur norėjote, taikomas fiksuotas 10 eurų mokestis.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis mokestis taikomas nepriklausomai nuo to, ar pinigus pavyksta susigrąžinti – galutinį sprendimą priima pats gavėjas arba teisėsauga, priklausomai nuo situacijos.
Jei mokėjimas buvo tarptautinis ar nestandartinis, gali būti taikomi ir papildomi mokesčiai – pavyzdžiui, trečiųjų šalių bankų komisiniai, priklausomai nuo konkretaus atvejo“, – paaiškino specialistas.
Kiek anksčiau „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad neteisingai pervedamo sumos dažniausiai būna mažesnės, tačiau gali pasitaikyti ir didesnių.
„Įprastai klientams patiems susisiekti su klaidingais lėšų gavėjais, ypač jei per klaidą buvo pasirinktas klientui žinomas asmuo.
Jei asmuo lėšų gavėjo nepažįsta, tuomet pagelbėti gali bankas, kuris siunčia prašymą lėšų gavėjo bankui gauti šio sutikimą nurašyti klaidingai gautas lėšas. Šio prašymo pateikimui taikomas 20 eurų mokestis“, – paaiškino E. Jurevičius.
Tuo metu banko „Swedbank“ atstovai paslaugų kainodaroje mini, kad kredito pervedimų atšaukimo ir patikslinimo administravimas (kai kredito pervedimas išsiųstas iš banko) siekia 8,69 euro.
Tačiau kai kredito pervedimas būna išsiųstas iš banko, tokiu atveju klientams reikės susimokėti 43,44 euro mokestį, taip pat papildomai ir kito banko taikomus mokesčius.
„Mokestis taikomas nepriklausomai nuo to, ar lėšos yra grąžintos mokėtojui.
Jei lėšos įskaitytos į gavėjo sąskaitą arba kredito pervedimas išsiųstas iš banko, tai lėšos mokėtojui gali būti grąžintos tik sutikus lėšų gavėjui“, – rašo banko atstovai.
„Urbo“ banke toks mokestis klientams, pasak kredito įstaigos atstovų, įprastai siekia 10 eurų. Tačiau taip pat nereikėtų užmiršti taikomų papildomų mokesčių, kuriuos gali taikyti kiti bankai pinigų grąžinimo atveju.
„Sukčiavimo atveju, kai klientai tinkamai kreipiasi dėl sukčiavimo atvejo / pinigų atgavimo ir per policiją ir ar pateikia detalią informaciją prie atšaukimo, bankas netaiko nurodyto mokesčio.
Bet atšaukimas tai nėra joks įpareigojimas grąžinti, o tik prašymas siunčiamas gavėjo bankui susisiekti su gavėju dėl lėšų grąžinimo. Mokėjimo grąžinimas gavėjo banko įvykdomas tik tada, kai gavėjas sutinka“, – kalbėjo „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Negarantuoja, kad pinigus pavyks susigrąžinti
Bankų atstovai primena, kad net ir banko tarpininkavimas bei sumokėti pinigai už tokią paslaugą negarantuoja, kad per klaidą pervestus pinigus jums galiausiai pavyks susigrąžinti atgal.
„Pervedimas gali būti atšauktas ir lėšos grąžintos tik tuo atveju, jei neteisingai nurodytas gavėjas sutinka jas sugrąžinti.
Priešingu atveju reikia teisėsaugos institucijų įsitraukimo. Jei gavėjas nesutinka bendradarbiauti arba jo nepavyksta pasiekti, deja, nė vienas bankas neturi teisinių galimybių vienašališkai susigrąžinti lėšų“, – paaiškino banko atstovas R. Čereška.
Jam antrina ir kitų bankų atstovai, kurie pataria netgi susikurti dažniausiai vykdomų mokėjimų šablonus tam, kad panašių situacijų pavyktų išvengti ir neprarastumėte savo pinigų.
„Kai lėšos pervedamos sukčiams, jas pavyksta atgauti retai. Kitais atvejais (kai pervedama ne į tą sąskaitą, pervedama neteisinga suma arba mokėjimas sudubliuojamas) lėšos grąžinamos gana dažnai.
Mūsų turima statistika rodo, kad lėšų grąžinimą gavėjo bankas patvirtina apie 50 proc. atvejų. Tačiau realiai tokių grąžinimų yra daugiau, nes ne visada gavėjas informuoja savo banką, kad atliko grąžinimą“, – naujienų portalui tv3.lt teigė E. Jurevičius.
O pašnekovas P. Gotautas atkreipia dėmesį, kad įprastinių atšaukimų atveju (kai nurodomas ne tas pinigų gavėjas arba pinigai per klaidą pervedami du kartus) dažniausiai lėšos yra grąžinamos arba susitariama, kad pinigai liktų pas gavėją kaip būsimų mokėjimų avansas.
„Tačiau sukčiavimo atvejais dažnai iki to laiko, kol mokėtojas kreipiasi į bankas, gavėjas jau būna juos pervedęs kitur arba išsiėmęs pinigus. Ir ne tik, kad neduoda jokių sutikimų, bet gavėjo bankui net ir nėra iš kur nurašyti lėšų, kad jas grąžintų.
Kai mokėtojas greitai reaguoja, kreipiasi ir į policiją, tada būna atvejų, kai spėjama sustabdyti pervestų lėšų panaudojimą – gavėjo bankas įšaldo gautas ar likusią gautų lėšų dalį gavėjo sąskaitoje ir pasibaigus tyrimui tokios lėšos grąžinamos“, – pasakojo jis.
Įsigalios naujovė
Bankų atstovai primena, kad nuo šių metų spalio mėnesio 9 d. įsigalios Momentinių mokėjimų reglamentas ir privalomas sąskaitos bei vardo, pavardės tikrinimas.
„Prieš siunčiant mokėjimą, bus nedelsiant tikrinama gavėjo informacija.
Ir jei nebus viso, tinkamo pagal gavėjo banko duomenis, atitikimo tarp IBAN ir pavadinimo, kitų rekvizitų, tai mokėtojo bankas informuos mokėtoją – arba, kad duomenys tik iš dalies atitinka ir juos pateikęs mokėtojas prašys patvirtinti, kad pageidaujama vykdyti mokėjimą esant daliniam atitikimui. Arba, gavęs informaciją dėl nesutapimo, informuos, kad duomenys neatitinka“, – paaiškino banko atstovas P. Gotautas.
Taigi, mokėtojas turės priimti sprendimą – ar vykdyti mokėjimą tokiais atvejais, ar pasitikslinti pas gavėją jo duomenis.
„Visada rekomenduotina pasitikslinti duomenis ir tik tada atlikti mokėjimą užtikrinant, kad nėra dalinių ar visiškų nesutapimų.
Šiuo metu vienas iš sukčiavimo būdų – pateikiant mokėtojui apmokėjimui sąskaitą su nurodyta sukčiaus sąskaita, bet pavadinimu oficialios, žinomos bendrovės“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, nuo spalio tokių sukčiavimo atvejų skaičius turėtų žymiai sumažėti.
R. Čereška antrina, kad tokia naujovė iš tiesų nuo rudens turėtų įnešti daugiau saugumo pervedant pinigus.
„Tai reikšminga naujovė, kuri leis klientui, prieš atliekant mokėjimą, matyti, ar gavėjas, kurį jis nurodė mokėjime, iš tikrųjų yra tikrasis sąskaitos savininkas.
Toks funkcionalumas reikšmingai sumažins klaidingų pervedimų riziką ir padidins bendrą mokėjimų saugumą“, – svarstė banko atstovė.
Apie pasirengimą naujovei kalba ir kitu didžiųjų bankų atstovai, kurie teigia, kad jau dabar yra tobulinamos mokėjimo paslaugos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
