Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau skundžiasi išaugusiomis kainomis, tačiau reali statistika rodo, kad kai kurios maisto prekės iš tikro tapo brangesnės. Vis dėlto, kai kurių prekių kainos ženkliai sumažėjo.
Kainų pokyčiams įtakos turi ne tik sezoniškumas, bet ir žaliavų kainos, logistikos išlaidos, darbo užmokestis bei pasaulinės ekonomikos tendencijos. Visa tai atsispindi parduotuvių lentynose ir pirkėjų išlaidose.
Taigi, kurios prekės per pastaruosius metus akivaizdžiai pabrango, o kurios – atpigo?
Portalas tv3.lt palygino įvairių produktų kainas šių metų ir praėjusių metų gegužės mėnesiais ir parengė labiausiai pabrangusių bei atpigusių prekių sąrašą.
Kas pabrango labiausiai?
Labiausiai per šį laikotarpį pabrango kopūstai. Štai kilogramas ankstyvųjų baltagūžių kopūstų šiemet kainuoja 1,73 euro, o tuo pačiu metu praėjusiais metais jų kaina siekė 1,29 euro.
Tai reiškia, kad jų kaina pakilo 0,44 euro arba 34 proc.
Tuo metu vėlyvieji baltagūžiai kopūstai pabrango 30 proc. arba 0,26 euro už kilogramą. Praėjusiais metais kilogramo kaina siekė 0,88 euro, o šiemet – 1,14 euro.
Taip pat 34 proc. (0,59 euro) pakilo pieniško šokolado kaina. Praėjusių metų gegužę 100 g pieniško šokolado kainavo 1,73 euro, o šiemet jo kaina yra 2,32 euro.
Tarp labiausiai pabrangusių prekių – natūrali malta kava vakuuminėje pakuotėje, kurios kaina per metus pakilo 28 proc. arba 1,17 euro. Šių metų gegužę 250 g tokios kavos buvo galima įsigyti už 5,41 euro, tuo metu pernai už 4,24 euro.
23 proc. arba 0,16 euro pabrango svogūnai, kurių kaina už kilogramą pernai buvo 0,71 euro, o šiemet augo iki 0,87 euro.
Taip pat prie labiausiai pabrangusių prekių pateko obuoliai iki 8 cm diametro dydžio. Kilogramas tokių obuolių pabrango 22 proc. arba 0,21 euro (šiemet kaina siekė 1,16 euro, pernai – 0,95 euro).
Per metus 21 proc. arba 0,13 euro padidėjo litro suskystintų automobilinių dujų kaina. Praėjusių metų gegužę litro kaina siekė 0,61 euro, o šių metų – 0,74 euro.
Taip pat 21 proc. (1,51 euro) pakilo šaltai rūkytos skumbrės kaina. Šiais metais tokios žuvies kilogramo kaina siekia 8,74 euro, tuo metu pernai ji kainavo 7,23 euro.
Iš mėsos produktų didžiausias brangimas užfiksuotas kalakutų krūtinėlių filė. Kilogramo kaina per metus padidėjo 18 proc. arba 1,58 euro. Dabar kilogramą tokios mėsos galima įsigyti už 10,24 euro, kai pernai jo kaina siekė 8,66 euro.
Galiausiai prie labiausiai pabrangusių prekių pateko žaliosios vynuogės. Lyginant jų kilogramo kainą praėjusiais metais ir šiemet, užfiksuotas 18 proc. arba 0,66 euro pokytis.
Šių metų gegužę šios uogos kainavo 4,35 euro, o pernai – 3,69 euro.
Kokios prekės atpigo?
Labiausiai atpigo vėlyvosios bulvės, kurių kaina praėjusiais metais siekė 0,79 euro, o šiais – 0,63 euro. Tai reiškia, kad kilogramas bulvių atpigo 0,16 euro arba 30 proc.
Taip pat nemažai atpigo ir morkos. Kilogramo morkų kaina krito 17 proc. arba 0,17 euro. Praėjusiais metais kaina už kilogramą siekė beveik vieną eurą (0,99 euro), o šiemet morkos kainuoja 0,82 euro už kilogramą.
Be to, 11 proc. arba 0,13 euro sumažėjo ir baltojo cukraus kaina. Dabar kilogramas baltojo cukraus vidutiniškai kainuoja 1,01 euro, tuo metu praėjusiais metais jo kaina siekė 1,14 euro.
9 proc. arba 0,07 euro sumažėjo burokėlių kaina. Burokėlių mėgėjai praėjusiais metais už kilogramą mokėdavo 0,78 euro, o šiemet gali jų įsigyti už 0,71 euro.
Gera žinia vairuotojams – palyginus šių metų ir praėjusių metų gegužės benzino kainas, galima matyti, kad jis atpigo 8 proc. arba 0,13 euro.
Praėjusiais metais litro benzino kaina siekė 1,53 euro o šiemet – 1,4 euro.
1,37 euro arba 8 proc. sumažėjo aukščiausios rūšies šaltai rūkytų dešrų kaina. Dabar kilogramas tokios dešros kainuoja 15,34 euro, o pernai kilogramo kaina siekė 16,71 euro.
Taip pat atpigo manų ir grikių kruopos bei makaronai iš kvietinių miltų, be kiaušinių. Kilogramo manų kaina sumažėjo 2 proc. (0,03 euro), o grikių – 7 proc. (0,2 euro). Tuo metu 400 tokių makaronų kaina krito 4 proc. arba 0,03 euro.
Praėjusiais metais kilogramo manų kruopų kaina siekė 1,26 euro, grikių kaina buvo 2,74 euro, o makaronų – 0,78 euro.
Šiemet manų kruopos kainuoja 1,23 euro, grikių kaina yra 2,54 euro, o makaronų – 0,75 euro.
Galiausiai atpigo ir pomidorai. Jų kaina pakito 3 proc. arba 0,07 euro. Pernai kilogramas pomidorų kainavo 2,49 euro, o šiemet jų kaina siekia 2,42 euro.
Kai kurių maisto produktų kainos jau lenkia ES vidurkį
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis visoje Europoje labai skyrėsi.
Pavyzdžiui, Lietuvoje bendros vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo apie 20 proc. mažesnės nei ES vidurkis.
Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje tik 1,2 proc. pralenkia ES vidurkį, tačiau, kaip pažymi Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vidutinio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina nėra didesnė nei vidutiniškai ES.
Visgi yra nemažai prekių kategorijų, kurios jau ES vidurkį lenkia.
„Pavyzdžiui, duonos ir grūdų prekės vidutiniškai 4,9 proc. brangesnės, nei ES vidurkis, pieno, pieno produktų, sūrių ir kiaušinių kategorija brangesnė 13,9 proc., aliejus ir riebalai – net 21 proc.
Pigesnė nei vidutiniškai ES išlieka mėsa, žuvis ir jų gaminiai, labai panašios į ES vidurkį vidutinės daržovių ir vaisių Lietuvoje kainos“, – nurodė ekonomistė.
Anot jos, aukštesnes kai kurių maisto prekių grupių kainas Lietuvoje lemia keletas persipynusių priežasčių.
„Pirmiausia, žinoma, maža Lietuvos rinka ir ribotas masto ekonomijos išlošis, palyginti su didelėmis šalimis, kur gerokai didesnių pardavimų apimtys leidžia nuspausti tam tikras eilutes savikainos struktūroje.
Antra, reikšmingas pastarųjų metų sąnaudų spaudimas: Lietuva itin išsiskiria pagal darbo kaštų augimą, įtakos turėjo ir energetikos bei kuro kainų svyravimai“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Specialistė pažymėjo, kad prie maisto kainų prisideda ir vietinė maisto tiekimo grandinių specifika bei derybinės galios pridėtinės vertės grandinėje skirtumai. Galiausiai, Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis ES valstybėmis, taikomas nelengvatinis 21 proc. PVM tarifas maistui.
2024 m. didžiausias kainų skirtumas tarp ES šalių buvo užfiksuotas alkoholio ir tabako kainų lygyje.
Airija išsiskyrė kaip brangiausia šalis, kurioje šių produktų kainos siekė 205 proc. ES vidurkio, t. y. buvo 3 kartus didesnės nei Bulgarijoje, kur kainos buvo mažiausios – 69 proc. ES vidurkio.
Tuo metu Lietuvoje šių gaminių kainos siekė 97,1 proc. ES vidurkio. Tabako gaminiai ir alkoholis Lietuvoje buvo žymiai pigesni nei Danijoje, Suomijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kt. Tačiau buvo pastebimai brangesni nei Bulgarijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kt. valstybėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
