Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais.
Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.
Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln., 2026 metais – 8,2 mln. eurų.
Praktiškai visos lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių išlaidos bendrai sudarytų iki 500 tūkst. eurų.
Kaip per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, planas apima švietimo, kultūros, migracijos, ekonominio bendradarbiavimo ir kitas sritis.
Jo duomenimis, tarp projektų dalyvių yra 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės.
„Džiugina, kad dalyvių skaičius nuolat auga“, – teigė viceministras.
Anot jo, iš viso trejiems metams suplanuoti 232 veiksmai.
Skirs daugiau dėmesio lituanistiniam ugdymui
Veiksmų plane numatyta skirti daugiau dėmesio užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimui į formalųjį ir neformalųjį lituanistinį ugdymą, sudaryti sąlygas jiems mokytis nuotoliniu būdu, o esant reikalui – valstybinius brandos egzaminus laikyti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje.
Valstybės institucijos įsipareigoja aprūpinti lituanistinio švietimo įstaigas užsienyje reikalinga medžiaga ir priemonėmis, remti diasporos vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje, mokytojams ir dėstytojams skirti premijas už lituanistinio švietimo veiklos nuopelnus, mokinių ir studentų laimėjimus.
Mokytojų dienos proga ketinama apdovanoti nusipelniusius lituanistinio švietimo mokytojus Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.
Veiksmų plane taip pat žadama remti diasporos organizacijų veiklą, organizuoti Rytų kraštų lietuvių jaunimo seminarą, užsienyje dirbančių meno kolektyvų vadovų ir kultūros specialistų konkursus, atrinktiems specialistams mokėti atlyginimą ir padengti kitas išlaidas pagal sudarytas paslaugų sutartis, diasporos atstovams skirti stipendijas už kūrybinę kultūros ir meno veiklą, vykdomą ir pristatomą savivaldybėje.
Bus siekiama išeivijos atstovus labiau įtraukti į Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje.
Žadama rengti Lietuvos valstybės archyvų darbuotojų ekspedicijas į diasporos archyvus, siekiant identifikuoti ir sutvarkyti archyvinius dokumentus, finansuoti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos, sklaidos, priežiūros, sugrąžinimo projektus, rinkti ir duomenų bazėje U-PAVELDAS registruoti duomenis apie Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo, kilnojamojo ir nematerialiojo kultūros paveldo užsienyje objektus.
Plane numatyta sudaryti ir viešinti užsienyje saugomų lietuvių folkloro garso įrašų bei archyvinių dokumentų fondų sąrašą.
Lieka įsipareigojimas tęsti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, organizuoti ir vykdyti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
Į valstybės pareigūnų vizitų užsienyje darbotvarkes numatoma įtraukti daugiau susitikimų su diaspora, norima skatinti užsienyje gyvenančius kraštiečius tapti savo savivaldybės garbės ambasadoriais.
Žadama diasporos atstovus informuoti apie nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, steigti naujus Lietuvos šaulių sąjungos padalinius užsienyje.
Ketinama organizuoti nuotolines informacines sesijas diasporai, skirtas verslo įkūrimo Lietuvoje galimybėms pristatyti, rengti ekskursijas savivaldybės parengtu turistiniu maršrutu, skirtu supažindinti su infrastruktūra, darbo ir paslaugų galimybėmis savivaldybėje.
Tarp numatomų veiksmų – taikyti pirmenybę iš užsienio grįžusių šeimų vaikams, priimant juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sudaryti sąlygas atostogauti iš užsienio grįžusių šeimų vaikams vasarą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Joniškio savivaldybė įsipareigojo skirti finansinę paskatą savivaldybės įmonėms ir organizacijoms, įdarbinusioms iš užsienio grįžusius kraštiečius sezoniniam darbui, Prienų savivaldybė – paremti grįžusiųjų steigiamus verslus, Vilniaus rajono savivaldybė – taikyti 30 proc. verslo liudijimo įkainio lengvatą gyventojams.
Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra apie trečdalis lietuvių tautos.
2012 metais sukurta užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programa „Globali Lietuva“, jai baigus galioti 2021 metais patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams.
