Kiek kitaip yra Švedijoje, kurios du komerciniai bankai netiesiogiai valdo beveik 2/3 viso būsimų lietuvių pensininkų turto.
Jeigu šioje šalyje darbuotojas nepasirenka, į kokį fondą pervesti 2,5 proc. jo pajamų, tuomet jos pervedamos į valstybinį pensijų kaupimo fondą, kurio tikslas nėra pelno siekimas.
Priklausomai nuo jo investicijų rizikingumo, būsimi pensininkai už turto valdymą moka iki 0,12 proc. sukaupto turto vertės metinį mokestį.
Lietuvos pensijų fondų valdytojai taiko iki 0,5 proc. kasmetinį turto mokestį, kurio maksimali riba yra nustatyta įstatyme.
Pavyzdžiui, jei Lietuvoje žmogus yra sukaupęs 10 tūkst. eurų, tuomet už šio turto valdymą jis turi mokėti daugiausia iki 50 eurų mokestį. Už atitinkamo turto valdymą Švedijoje būtų imamas iki 12 eurų mokestis.
Taigi už turto pensijų fonde valdymą lietuviai sumoka keliskart daugiau nei švedai. Tiesa, švedų valstybinio pensijų fondo turo vertė yra per 10 kartų didesnė nei lietuviškų privačių fondų, tad ir galutinė valdymo mokesčių suma, sumokama Švedijoje, yra gerokai didesnė.
Kita vertus, kadangi Lietuvos pensijų fondai yra privatūs, jų valdytojai siekia pelno. Iš jo dividendais išmokėti pinigai akcininkams gali palikti Lietuvą – bent jau pas mus veikiantys Švedijos bankai taip išveda ne vieną milijoną eurų iš mūsų šalies.
Beje, „Sodra“ jau užsiima turto valdymu fonduose. Kelerius metus ji atsako už fondą pensijų anuitetų, kuriuos gyventojai nusiperka už pinigus, gautus baigus kaupimą privačiuose fondo valdymą. Jeigu tą darydama ji gauna pelno, jis paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams.
Siūlo steigti valstybinį pensijų fondą
Šalies pensijų fondų valdytojus prižiūrinčio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastaruoju metu ne kartą užsiminė, kad ir mūsų šalyje galėtų būti steigiamas valstybinis pensijų fondas.
Anot jo, toks antrosios pakopos pensijų fondas nebūtų skirtas tik didinti konkurenciją su privačiais fondais. Esą taip pensijų sistema būtų organizuojama valstybei „solidžiai remiant kaupimą antrojoje pakopoje“.
„Tai nėra istorija apie tai, kad padarykime dar vieną pensijų fondą ir jis konkuruos su esamais privačiais. Kalba yra apie tai, kaip organizuoti pensijų sistemą, kuri susideda iš pay as you go (liet. einamųjų įmokų) sistemos ir kaupiamosios dalies, kurias abi užtikrina valstybė“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, nepakanka atiduoti pensijų kaupimo privačiam verslui ir tik įstatymų nustatyti įkainius už jų paslaugas. Esą jeigu jie veikia geriau, nei veiktų valstybinis fondas, tuomet visi gyventojai patys savanoriškai į juos pereitų.
„Jeigu atskiros dedamosios gali būti geriau vykdomos privataus verslo – prašau, konkuruokite. Ir tada automatinis įtraukimas, jeigu toks būtų, jis būtų į valstybinį fondą. Bet jeigu privatus fondas pigiau, geriau, efektyviau gali organizuoti tą pačią veiklą – prašau, išeikite“, – kalbėjo LB vadovas.
Tiesa, jis pripažino, kad valstybinio pensijų fondo idėją pateikė diskusijai, o konkrečių pasiūlymų centrinis bankas nėra pateikęs.
„Mes pateikėme pasiūlymą apie valstybinio kapitalo pensijų fondą visiškai nesifokusuojant, kaip ta veikla turėtų būti organizuojama – ar tai atskira valstybinio kapitalo įmonė, ar tai po „Sodra“ – čia yra antraeilis klausimas“, – aiškino G. Šimkus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavaldi pensininkų pinigus valdanti „Sodra“, informavo naujienų portalą tv3.lt, kad šiuo metu nesvarsto ir nėra gavusi siūlymų dėl antrosios pakopos pensijų fondų valdymo pakeitimo.
Kyla daug klausimų dėl valstybinio fondo
Lietuviškų pensijų fondų valdytojus vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija atsargiai vertina pasiūlymą mūsų šalyje steigti valstybinį fondą.
„Džiugu, kad diskutuojame ir kartu ieškome bendrų sprendimų, kaip patobulinti pensijų sistemą, kad ji būtų kuo priimtinesnė gyventojams, o tuo pačiu – ir toliau padėtų siekti tos pakeitimo normos senatvėje, apie kurią nuolat kalbame“, – komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė asociacija.
Jos narių manymu, tokia idėja yra diskutuotina, tačiau turėtų būti ir tam tikros sąlygos.
„Pavyzdžiui, mūsų supratimu, dalyvavimas kaupime turėtų būti privalomas visiems, kitaip tokio fondo egzistencija netenka prasmės. Taip pat, turėtų būti įvertinta ir atskleista ar mažesni kaštai dalyviams fonde nebus užslėpti mokesčių mokėtojų pinigais.
Fondą turėtų valdyti atskira valdymo įmonė, kuriai turėtų būti keliami identiški reikalavimai, o įmonės akcijų paketas neturėtų priklausyti priežiūros institucijoms. Na ir iš esmės, itin svarbu įsivertinti konkrečiais skaičiais, suprasti aiškiais argumentais, ką valstybinio fondo steigimu sprendžiame. Kokią problemą išspręsime?“ – komentavo asociacija.
Pasak jos, kyla daug įvairių klausimų, kurie turėtų būti apsvarstyti, išdiskutuoti, įsivertinti.
„Reikės ir ekspertų, skirtingų kompetencijų, kurios – rinkoje. Kiek visa tai kainuotų valstybei (sukūrimas, administravimas, specialistų pritraukimas ir pan.), kas bus platinimo kanalai? Jei tai bus privalomas dalyvavimas – žmonės būtų įtraukiami į valstybinį fondą ar privačius, su galimybe keisti?
Tad apibendrinant galima sakyti, kad idėja neatmestina, tačiau jai reikia daug diskusijų. Džiugu, kad tą ir darome“, – reziumavo asociacija.
