Pavėlavote apmokėti sąskaitą? Laukite nemalonumų – gyventojams taiko mokestį, grasina teismais

Kliento gali reikalauti susimokėti skolos administravimo mokestį, o to nepadarius – grasinti teismais. 

Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Rimantas (tikras vardas redakcijai žinomas – aut. past.) papasakojo istoriją, kaip dėl laiku neapmokėtos sąskaitos už vandenį bendrovei „Vilniaus vandenys“ vėliau teko susidurti su jos samdyta skolų išieškojimo įmone.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Aktualu tūkstančiams: nuo kitų metų didės mokestis už vandenį ir nuotekų tvarkymą

Žmogui mirus, sąskaitas siunčia toliau ir grasina problemomis: dėl to esate patys kalti?

Butas Palangoje daug brangesnis nei vila su baseinu Ispanijoje: lietuviai gyvena geriau nei ispanai?

Pareikalavo susimokėti skolos administravimo mokestį

Rimantas pripažįsta, kad iš tiesų vėlavo apmokėti sąskaitą „Vilniaus vandenims“. Tačiau galiausiai pinigus jis pervedė į įmonės sąskaitą, t.y. skolą grąžino.

Tiesa, to nepakako skolų išieškojimo įmonei – iš Rimanto ji pareikalavo susimokėti skolos administravimo mokestį, kuris siekia 2,35 euro.

„Situacija tokia, kad gavau iš „Vilniaus vandenų“ skolų išieškojimo samdomos įmonės el. laišką apie įsiskolinimą „Vilniaus vandenimis“, nors sąskaita jau buvo apmokėta (per savitarną, tiesiogiai „Vilniaus vandenims“). Atsakiau į laišką, kad įsiskolinimo nėra ir nusiunčiau įrodymą – savitarnos ekrano nuotrauką su šviečiančiais nuliais. Jokio atsakymo, net nepadėkojo už bendradarbiavimą!

Galvojau, kad nesklandumas baigėsi, deja! Šita firma toliau rašinėja man trumpąsias žinutes ir laiškus su formuluotėmis, kad galimai keliausiu į teismą!“– pasipiktinimo neslėpė Rimantas.

Situaciją pakomentavo „Vilniaus vandenys“ 

Naujienų portalui tv3.lt „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė–Bružienė komentavo, kad klientams kas mėnesį yra siunčiama informacija apie mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas, o vėliau – priminimai.

O jeigu ir toliau vėluojama sumokėti sąskaitą už suteiktas paslaugas, pasak pašnekovės, klientų skola perduodama skolų administravimo įmonei.

„Kai klientai neatsiskaito už suteiktas paslaugas per sutartyje ir teisės aktuose numatytą laiką, jiems išsiunčiami priminimai.

Tik tuomet, kai po siųstų priminimų, per nurodytą terminą klientas nesumoka, skola perduodama išieškoti skolų administravimo įmonei, kuri atitinkamai už savo paslaugas taiko skolų išieškojimo mokestį“, – komentavo P. Pupinytė–Bružienė.

Ši informacija viešai pateikiama ir „Vilniaus vandenų“ internetiniame puslapyje. Čia teigiama, kad jei klientas delsia vykdyti savo įsipareigojimus, asmens duomenys (tapatybė, kontaktiniai duomenys, mokėtojo kodas, skola ir mokėtina suma) ikiteisminio skolų išieškojimo bendrovei „Julianus Inkaso“.

„Kliento duomenys tvarkomi 10 (dešimt) metų po įsipareigojimų įvykdymo. Klientas, kreipdamasis tiesiogiai į „Julianus Inkaso“, turi teisę: susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis, prašyti ištaisyti arba ištrinti, arba apriboti duomenų tvarkymą, ir teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, reikalauti žmogaus įsikišimo automatiniame sprendimų priėmime, pareikšti savo požiūrį ir užginčyti sprendimą.

Dėl teisių pažeidimų Klientas turi teisę kreiptis į duomenų apsaugos pareigūną el. paštu [email protected] arba anksčiau nurodytu telefonu ar pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai“, – rašoma „Vilniaus vandenų“ internetiniame puslapyje.

Ragina susitarti su bendrove

Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė komentavo, kad minėtu atveju vartotojo ir „Vilniaus vandenų“ samdomos skolų išieškojimo bendrovės vartojimo santykiai, tikėtina, nėra susiklostę, todėl galimus netinkamus bendrovės veiksmus galiausiai vertintų teismas.

„Paprastai, tokiais atvejais skolų išieškojimo procesas neprasideda be informacijos vartotojui suteikimo apie galimas pasekmes nevykdant laiku įsipareigojimų, t.y. neatliekant laiku mokėjimų už suteiktas paslaugas ar pan.

Tikėtina, kad vandens tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp „Vilniaus vandenų“ ir vartotojo, yra numatytos nemokėjimo už paslaugas pasekmės ir terminai. Taigi, reikalavimas atsakyti už pasekmes laiku nevykdžius įsipareigojimų būtų teisėtas. Žinoma, tai jokiu būdu neturėtų  prieštarauti teisės aktų nuostatoms“, – teigė D. Malinauskienė.

VVTAT savo ruožtu gyventojus ragina ieškoti galimybių už paslaugas susimokėti laiku, o jeigu yra žinoma, kad laiku susimokėti nepavyks, informuoti apie tai bendrovę, prašyti atidėti terminą.

Skubėti ir mokėti nedelsiant nepataria

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys paaiškino, kad minėtoje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų, pavyzdžiui, ar reikalavimo teisė yra perleista, ar skolų išieškojimo bendrovė vykdo tik skolų išieškojimą. Taigi skubėti ir iškart mokėti nurodytos sumos skolų išieškojimo bendrovei nevertėtų.

„Jei reikalavimo teisė perleista, tokiu atveju skolų išieškojimo bendrovė gali kreiptis į teismą ir prisiteisti ne tik patirtas išlaidas, bet ir skolą.

Tačiau jeigu skolų išieškojimo įmonė, sudariusi sutartį su kita bendrove, turi užduotį skolas tik išieškoti, skolų administravimo mokesčio mokėti nėra būtina, kadangi skolininkas teoriškai neturi jokio teisinio santykio su skolų išieškojimo administratoriais ar kitomis bendrovėmis“, – kalbėjo advokatas.

Gyventojams taip pat primenama, kad apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas turėtų būti informuojamas atskirai, pavyzdžiui, el. paštu gavus pranešimą.

Be to, E. Langys atkreipia dėmesį ir į tai, kad kreditorius turėtų pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas. Jeigu kreditorius išlaidų nepatyrė, už paslaugą išieškoti skolą sumoka pats užsakovas, šiuo atveju – „Vilniaus vandenys“. 

Brangs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai

Kaip anksčiau buvo skelbiama pranešime žiniasklaidai, nuo 2024 m. vasario 1 d. mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose didėja 3 centais be PVM už kubinį metrą. Šį sprendimą 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Nuo 2024 m. vasario 1 d. butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas padidės nuo 1,67 iki 1,70 Eur be PVM, individualių namų gyventojams – nuo 1,65 iki 1,68 euro be PVM, įmonėms – nuo 1,71 euro iki 1,74 euro be PVM. Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas bute gyvenančio vieno namų ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 0,12 euro be PVM per mėnesį arba 0,15 euro su PVM.

Pasak „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, tarifo augimą lėmė dėl infliacijos išaugusios prekių ir paslaugų kainos, didėjantis darbo užmokestis, augantys skolinto kapitalo kaštai, pabrangusios būtinosios investicijos į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą. Net ir po padidinimo „Vilniaus vandenų“ tarifas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas išlieka vienas mažiausių Lietuvoje.

„Nuolat efektyvindami bendrovės veiklą, diegdami tvarius sprendimus, žiedinės ekonomikos principais pasigamindami daugiau nei ketvirtį visos veiklai reikalingos elektros energijos kiek amortizuojame didesnį tarifo augimą. Veiklos ir perkamos energijos kaštai sudaro didžiausią bendrovės sąnaudų dalį, todėl ir toliau kryptingai bus diegiami juos mažinantys sprendimai”, –  sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pasak S. Savicko, Vilniaus regiono gyventojai gali ir toliau gerti geros kokybės vandenį, tačiau siekiant užsitikrinti patikimą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą ateityje, būtina daugiau investuoti į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jos atnaujinimą bei plėtrą. Vilnius yra nuolat augantis miestas, kuriame prie centralizuotų tinklų kasmet prisijungia vis daugiau gyventojų, o bendrovė turi užtikrinti aukštą paslaugų kokybę tiek naujiems, tiek esamiems klientams.   

„Vilniaus vandenys“ iš viso pagamina 43 proc. visos Lietuvos vandentvarkos įmonėse elektros energijos ir pagal šį rodiklį yra sektoriaus lyderė šalyje. Bendrovė 99 proc. visos elektros energijos, įskaitant ir saulės jėgainių pagaminamą elektros energiją, sunaudoja gamybinėms reikmėms – vandens išgavimui ir nuotekų tvarkymui.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės. Įmonės infrastruktūrą sudaro 1811 km vandentiekio tinklų ir 1530 km nuotekų tinklų, 153 vandentiekio siurblinės, 258 nuotekų siurblinės ir 6 nuotekų valyklos.