Elektros skirstymo operatorius tokiems gyventojams patarė įsigyti elektros generatorius. Tačiau toli gražu ne visi tam turi pinigų. O jeigu kas ir turi, tai dabar negali nusipirkti net kainuojančių tūkstančius, nes jų paprasčiausiai beveik niekur neliko.
Socialiniuose tinkluose žmonės piktinasi negaunantys informacijos, kada elektros tiekimas bus atnaujintas, o siūlymą pirkti generatorius kai kurie vadina pasityčiojimu.
Generatorius tiesiog išgraibstė
Elektros generatoriais prekiaujančių įmonių atstovai tikino, kad jų sandėliuose liko tik likučiai. Štai visoje Lietuvoje veikiančios įrankių ir mašinų pardavimo ir aptarnavimo įmonės „Stokker“ atstovas Andrej patikino, kad prasidėjus audrai žmonės graibstė elektros generatorius, parduotuvėje jų liko tik šiek tiek.
„Vis tik priklauso, kokio generatoriaus pirkėjas ieško, jų yra kelių rūšių. Vienų dar turime kitų jau – nebe.
Gyventojai daugiausiai pirko tuos generatorius, kuriuose galima automatiškai reguliuoti elektros įtampą, voltažą. Tokie generatoriai tinkamiausi buitiniam vartojimui, nes neturi įtampos šuolių, kurie gali trukdyti elektros prietaisų veikimui“, – pasakojo įmonės atstovas.
Klaipėdoje įsikūrusios elektros prekių įmonės „Elektrospec“ atstovas irgi tikino, kad gyventojų susidomėjimas elektros generatoriais toks didelis, kad parduotuvės sandėlis tapo tuščias.
„Dabar išpardavinėjame likučius, rinktis nėra iš ko. Galime pasiūlyti tik tai, kas liko.
Žmonės pirko dyzelinius elektros generatorius, kurių galia prasideda nuo 5 kilovatų ir mažesnius benzininius elektros generatorius, kurių galia siekia iki 5 kilovatų. Gyventojai generatorius renkasi pagal poreikį, trumpam naudojimui tinkamiausias yra mažos galios generatorius. O jeigu žmonės generatorių planuoja naudoti ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, savaitę, tada reikia jau galingesnio prietaiso“, – komentavo parduotuvės atstovas.
Vilniuje įrankiais ir statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Teronis“ atstovas Miroslovas pasakojo, kad dar siaučiant audrai gyventojai pirko elektros generatorius.
„Tačiau šiandien dar turime ką pasiūlyti pirkėjams, jie dar gali įsigyti 3 kilovatų elektros generatorius. Pirkėjams reikėtų žiūrėti, kokio galingumo generatoriaus jiems reikia. Vieni nori mažesnio galingumo, kiti didesnio, žmonės domisi ir trifaziais generatoriais“, – kalbėjo pašnekovas.
Generatoriaus kaina gali siekti ir 5 tūkst. eurų
Internetinės prekybos platformos Pigu.lt korporatyvinės komunikacijos vadovė Asta Brazaitienė komentavo, kad gyventojai dažniausiai perka mažesnius benzininius generatorius.
„Dažniausiai parduodamų generatorių kaina svyruoja nuo 250 iki 350 eurų. O bendrai parduotų generatorių kainų rėžiai yra nuo 100 iki 900 eurų“, – skaičiavo ji.
„Elektrospec“ atstovas skaičiavo, kad 6 kilovatų dyzelinis generatorius kainuoja 1,8 tūkst. eurų.
„O kokybiškesnis, kuris automatiškai užsiveda dingus elektrai ir išsijungia, kai ji atsiranda, kainuoja jau 3,4 tūkst. eurų.
Mažos galios benzininiai generatoriai kainuoja apie 1 tūkst. eurų“, – vardijo parduotuvės atstovas.
Įmonės „Stokker“ atstovas skaičiavo, kad paprastesnis generatorius kainuoja kelis šimtus, o už galingesnį gali tekti pakloti ir daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Bendrovės „Teronis“ atstovas atkreipė dėmesį, kad generatoriaus kaina priklauso nuo gamintojo.
„Pavyzdžiui, kinų gamybos 5–6 kilovatų generatorius, kurio užtektų namui, mažiausiai atsietų 530–600 eurų. O kito gamintojo panašus generatorius gali kainuoti ir 700 eurų ar net 5 tūkst. eurų.
Pirkėjai dažniausiai ieškojo pigesnių generatorių, nenori jiems išleisti daug pinigų“, – pastebėjo parduotuvės atstovas.
Kada prijungimui reikalingas elektrikas?
„Teronis“ atstovas Miroslovas pastebėjo, kad ne visi pirkėjai gebės nusipirkę generatorių, jį iš karto prijungti.
„Tai priklauso nuo prietaiso tipo, jeigu tai yra paprastas mažesnio galingumo generatorius, žmogus gali pats su ilgintuvu jį prijungti prie buities prietaisų, reikia įsipilti tik benzino ar dyzelino.
Tačiau jeigu elektros generatorių žmogus nori prijungti prie elektros įvadinės sistemos, tada reikėtų kviesti elektriką“, – sakė jis.
Pasak Miroslovo, turint mažo galingumo, 3 kilovatų generatorių galima jau įjungti šaldytuvą, televizorių, kompiuterį. Tik tada jau reikėtų vengti jungti elektrinį virdulį, nes jis ima labai daug elektros.
„Tačiau dideliuose namuose gyventojai renkasi galingesnius – 5–6 kilovatų generatorius.
Geriausia pirkti pastovios srovės generatorius, jie nesudegins elektros prietaisų, nes kintamos srovės generatoriai degina juos. Įtampa šokinėja ir kenkia elektronikos prietaisams. Kintamos srovės generatoriai populiariausi statybos aikštelėse, nes statybų įrankiams kintama srovė nekenkia“, – pastebėjo specialistas.
Kita išeitis – elektros kaupiklis
Bendrovės „SoliTek“ Vyriausioji produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė komentavo, kad energijos kaupiklis – tai vienintelis sprendimas, kurio dėka saulės elektrinė veiks, net dingus elektrai. Saulės elektrinės veikimui būtinas įtampos keitiklis. Dingus elektrai – įtampos keitiklis neveikia, vadinasi neveikia ir saulės elektrinė. Turint kaupiklį, įtampos keitiklis energiją gaus iš jo, ir saulės elektrinė toliau gamins energiją (tuo pačiu pakraudama bateriją).
„Šis kaupiklis gali veikti ir kaip powerbank’as namams. Kadangi didžioji dalis naujų būstų yra 100 proc. priklausomi nuo elektros, dingus jos tiekimui, gyvenimas sustoja. Turint net ir mažesnės talpos energijos kaupiklį namuose veiks būtinosios funkcijos: vanduo, elektrinė viryklė, šaldytuvas ir kt.
Taip pat šis kaupiklis išskirtinis tuo, kad palaiko galingus trifazius įrenginius, tokius kaip kondicionierius ar šilumos siurblys, kurių užkrauti negali ir namuose turimi silpnesni generatoriai, nekalbant apie kitus rinkoje siūlomus kaupiklius“, – komentavo specialistė.
Anot jos, kaupiklis gali atsieiti apie 7,8 tūkst. eurų
Kaupiklio kaina priklauso nuo talpos (kiek kWh talpina), atiduodamos galios (kiek įrenginių gali apmaitinti) bei įrengimo specifikos (koks esamas įrengimas, ar reikia skydo rekonstrukcijos ir pan.).
Skaičiuojant vidutiniškai, įprastiniam namui pakanka 10 kWh baterijos su 12 kW keitikliu bei skydo rekonstrukcija, kad būtų galimybė naudoti rezervinę energiją. Dažniausiai užsakomų kaupiklių kaina – 10kWh, 7,8 tūkst. eurų“, – skaičiavo specialistė.
Degalų laikymas namuose
Elektros generatorių veikimui būtinas dyzelinas ar benzinas. Tačiau degalų kiekis, kurį gyventojai gali laikyti namuose, yra ribojamas, už nusižengimą gresia baudos.
Pagal Lietuvoje galiojančias naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles nešiojamose degalų talpyklose gyventojai savoms reikmėms (neįskaitant naftos produktų, esančių automobilių bakuose) gali vežti ne daugiau nei 40 litrų degalų.
Talpos, kuriose gabenami degalai, turi būti specialiai pritaikytos jų gabenimui. Lietuvoje įstatymas draudžia pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra pritaikyta degalams laikyti ir gali kaupti elektrostatinį krūvį.
Garaže ar kitose patalpose kuro bakai negali būti laikomi arčiau kaip 2 metrai iki pastatų.
Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro, jį laikyti galima tik sandariai ir tam skirtoje talpykloje. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus degalų specialiai tam skirtoje talpykloje. Jeigu degalai (skystasis kuras) yra naudojamas šildymo įrenginiui, tai tokiu atveju patalpoje gali būti ne daugiau kaip 200 litrų kuro uždengtame bake. Toks bakas negali būti statomas priešais pakurą (purkštuką).
Už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gyventojams gali būti skirta bauda nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
nei generatoriu, nei bibratoriu.. Gelbėjimasis būtų kiekvieno asmeninis reikalas,o valdžia pirmoji dėtų į kojas. Tokio bardako, koks dabar yra sioje stebuklu salyje, dar nera buve per daugiau kaip 30metu.. Visiskas bardakas bauduvos rsp...
