„Kad energetinių išteklių taupymas įmonėje ar organizacijoje būtų efektyvus ir leistų sulaukti akivaizdžių rezultatų, taupyti turi visi – ir pati įmonė, atnaujindama įrangą ir atlikdama energijos vartojimo stebėseną, ir jos darbuotojai, mokydamiesi optimaliai naudoti elektrą bei ją naudojančius įrenginius ir keisdami savo įpročius“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Kada netinka miego režimas?
Pagrindiniai biurų, įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo įrankiai yra kompiuteriai ir kita biuro įranga, tad nieko keisto, kad ji yra „atsakinga“ už maždaug 25 proc. sunaudojamos elektros energijos.
M. Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad skirtingi įrenginiai elektros naudojimo atžvilgiu yra skirtingai efektyvūs – palyginti su stacionariais kompiuteriais, tokių pačių parametrų nešiojamieji kompiuteriai, skirti dirbti su standartine programine įranga, naudoja iki 5 kartų mažiau elektros.
Pasak pašnekovo, labai populiari funkcija – miego režimas – taip pat prisideda prie elektros švaistymo, kadangi „užmigdytas“ kompiuteris vis tiek naudoja elektrą, kitaip nei išjungtas visiškai.
„Jei planuojama nenaudoti kompiuterio ilgesnį laiką, pavyzdžiui, dvi valandas, rekomenduojame jį išjungti, o ne įjungti miego režimą. Šis režimas taupo energiją, nes yra išjungiama dauguma kompiuterio posistemių, tačiau jam esant vis tiek reikia nedidelio kiekio elektros atminčiai saugoti“, – sako jis.
Miego režimą tinka naudoti, kai nuo kompiuterio nueinama trumpesniam laikui. Kad darbuotojai to nepamirštų padaryti rankiniu būdu, rekomenduojama nustatyti, kad kompiuteris automatiškai išjungtų ekraną arba pereitų į miego režimą po tam tikro laiko, kai juo nesinaudojama.
Suvartojamos elektros energijos kiekiui įtakos turi ir monitoriaus dydis bei ekrano ryškumas. Kuo didesnis monitorius ir kuo ryškesnis ekranas, tuo daugiau elektros energijos jis naudoja, tad rekomenduojama ekrano ryškumą reguliuoti pagal aplinkos apšvietimo lygį: jei patalpa stipriai apšviesta, tuomet ekrane informacija matosi ne taip gerai ir ryškumą reikėtų padidinti. Jei apšvietimas silpnas ir ekrane informacija matosi gerai – sumažinti.
Jei naudojamas kompiuteris su atskiru monitoriumi, baigus darbą reikėtų visiškai išjungti ne tik kompiuterį, bet ir monitorių, kad paliktas veikti budėjimo režimu jis be reikalo nešvaistytų elektros energijos.
Svarbu išnaudoti natūralų apšvietimą
Patalpų apšvietimas lemia apie 22 proc. visų organizacijos energijos sąnaudų, todėl vertėtų modernizuoti pasenusias apšvietimo sistemas. Pasak eksperto, toks žingsnis gali leisti sutaupyti iki 80 proc. elektros energijos.
„Energiją taupantis apšvietimas sunaudoja mažiau elektros energijos, neprarasdamas įprasto apšvietimo lygio ir kokybės. Įmonėse, ypač biuruose, sandėliuose, prekybos vietose, didelį energijos vartojimo efektyvumo potencialą galima atrasti būtent apšvietimo srityje, atnaujinus elektros lemputes, įrengus daugiafunkcinius jungiklius ar judesio jutiklius“, – sako jis.
Judesio jutikliai padeda išvengti dažnai pasitaikančių situacijų, kai išeinant iš patalpos pamirštama išjungti šviesą. Šie jutikliai reaguoja į patalpoje esančių žmonių judesį ir pagal tai apšvietimą
įjungia, o po tam tikro nustatyto laiko judesio neaptikę apšvietimą išjungia. Palyginti nedidelėse patalpose, pavyzdžiui, kabinete ar tualete, juos galima tvirtinti prie sienos, didesnėse konferencijų salėse, atviro tipo biuruose, sandėliuose – ant lubų.
„Jei yra atnaujinama visa apšvietimo sistema, galima integruoti jutiklius arba jungiklius-apšvietimo reguliatorius, reaguojančius į natūralios šviesos lygį ir pagal tai reguliuojančius dirbtinio apšvietimo intensyvumą.“, – teigia M. Kavaliauskas.
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos gali atlikti elektrą darbo vietoje norintys taupyti darbuotojai, yra išeinant iš patalpos išjungti jos apšvietimą, jei joje nėra įrengtų automatiškai tai atliekančių sprendimų, bei racionaliai naudoti apšvietimą savo darbo vietoje.
Pirmiausiai reikėtų maksimaliai išnaudoti natūralų dienos apšvietimą. Jei jo pakanka reikiamam apšvietimo lygiui darbo vietoje užtikrinti, tuomet dirbtinio apšvietimo jungti nereikėtų. Natūralų apšvietimą labiau išnaudoti padės arčiau langų įrengtos darbo vietos, atitrauktos žaliuzės ar užuolaidos.
Jei darbo vietoje apšvietimas yra nepakankamas, iš pradžių patariama įsijungti individualų kiekvienos darbo vietos apšvietimą – stalines lempas, o bendrą visos patalpos apšvietimą jungti tik tada, jei nepakanka individualaus. Taip pat svarbu, kad ir pats apšvietimas būtų LED tipo, su aukštu spalvų atkūrimo indeksu, kuris saugo akis ir taupo elektrą.
Savaitgaliais – žemesnė patalpų temperatūra
Žiemos sezono metu itin aktualus patalpų šildymas, kurį sureguliavus optimaliai galima užtikrinti ir komfortišką darbą patalpoje, ir ekonomišką energijos naudojimą.
Rekomenduojama, kad patalpose dienos metu temperatūra turėtų būti 20–22 °C, ne darbo metu, savaitgaliais, kai biure nieko nėra, temperatūrą būtų gerai sumažinti iki 16–18 °C. Pagalbinėse patalpose ir koridoriuose patariama visą laiką palaikyti 16 °C temperatūrą, išskyrus, jei ten laikomos medžiagos ar įrenginiai, kuriems būtinas kitoks temperatūros režimas.
„Jei šildymas įmonėje ar biure gali būti reguliuojamas, tą ir reikėtų daryti, nepaliekant vienodos temperatūros visą laiką. Pavyzdžiui, kai susirinkimų patalpos ar konferencijų salės yra nenaudojamos, rekomenduojama jose nustatyti 2–4 °C žemesnę temperatūrą. Organizuojant susitikimus su didele auditorija, susirinkimų patalpos temperatūrą taip pat galima nustatyti 2 °C žemesnę. Tai gali atrodyti kaip žaidimas, tačiau skaičiavimai rodo ką kita – sumažinus patalpos temperatūrą bent 1 °C, energijos šildymui bus sunaudojama net 5 proc. mažiau“, – sako M. Kavaliauskas.
Ekspertas dalijasi atliktais skaičiavimais, kurie rodo, kad 500 kv. metrų ploto biuro patalpose visomis dienomis laikant 22 °C temperatūrą, sąnaudos vieno šildymo sezono metu siekia 60 tūkst. kWh elektros energijos. Jei oro temperatūra naktimis ir laisvadieniais šiose patalpose būtų nustatoma ties 18 °C, šildymo sezono sąnaudos sumažėtų iki 52 tūkst. kWh.
