Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.
Bankų skolinimo kriterijai griežtinami išduodant paskolas ir įmonėms, ir namų ūkiams.
Net 27 proc. bankų pranešė apie sugriežtintus kreditavimo standartus, taikomus paskolas norinčioms gauti įmonėms, o tai reiškia, kad įmonėms tapo sunkiau skolintis.
Kartu bankai pranešė, kad paskolų paklausa iš įmonių pusės smarkiai sumažėjo – „labiausiai nuo pasaulinės finansų krizės“, o pagrindinė to priežastis buvo didesnės skolinimosi išlaidos, nurodė ECB.
Taip pat sumažėjo būsto paskolų paklausa, tuo metu vartojimo kreditų ir kitų paskolų namų ūkiams paklausa sumenko kiek mažiau.
Bankai taip pat pranešė, kad galimybės gauti finansavimą pasunkėjo, galbūt iš dalies dėl kovo mėnesį įvykusio bankų sektoriaus sukrėtimo.
Trijų regioninių JAV skolintojų žlugimas ir priverstinis Šveicarijos banko „Credit Suisse“ perdavimas UBS sukrėtė rinkas ir sukėlė nerimą dėl platesnių problemų bankų sektoriuje.
JAV institucijos pirmadienį paskelbė, kad žlugo dar vienas šalies bankas – „First Republic Bank“, kurį perėmė „JPMorgan Chase“.
Atskira ECB apklausa taip pat parodė, kad privataus sektoriaus – namų ūkių ir įmonių – kreditavimo augimas toliau lėtėjo, sumažėdamas iki 3,8 proc. kovo mėnesį.
Siekdamas suvaldyti sparčiai augančią infliaciją, ECB nuo praėjusių metų liepos padidino palūkanų normas 3,5 procentinio punkto.
Manoma, kad bankas per artimiausią posėdį šį ketvirtadienį padidins bazines palūkanų normas 25 arba 50 bazinių punktų.
Visgi nors ECB tyrimai gali paskatinti banką pasirinkti mažesnį padidinimą, antradienį paskelbti duomenys rodo, kad euro zonos infliacija atkakliai neslopsta ir balandį ūgtelėjo iki 7 procentų.