Didžioji dalis miestų daugiabučių namų šildymui šiuo metu naudoja biokurą.
Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai sako, kad jei žiema būtų atšiauri ir miestuose truktų biokuro katilų galios, gali padidėti ir dujų suvartojimas, jų kaina.
Tiesa, buitiniai vartotojai turės susitaikyti – už šildymą jau nuo kitų metų privalėsite mokėti daugiau, net jei ir žiema nebus tokia šalta.
Žiema rami nebus?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius pasakojo, kad gamtinių dujų kaina Europos biržoje šiuo metu siekia apie 32–33 Eur/MWh.
O šiuo metu dujų saugyklos Europoje yra užpildytos beveik 80 proc. Tačiau vis tiek yra veiksnių, dėl kurių kainos už dujas padidėtų, pavyzdžiui, šaltesnė žiema, taip pat didesnė paklausa iš Azijos regiono.
„Kai kainos Europoje ir Azijoje yra arti viena kitos, pardavėjams nėra didelės finansinės paskatos perkelti krovinius iš vieno regiono į kitą.
Nei Azija, nei Europa šiuo metu neperka „bet kokia kaina“. Tai yra balanso ženklas – dujų prekybos srautai išlieka stabilūs, rinkos ramios“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo dr. E. Stankevičius.
Pašnekovas kalba, kad dabartinė padėtis rinkoje rodo tam tikrą stabilumą, tačiau Lietuva, o ir kitos Europos Sąjungos šalys, privalo išlikti budrios.
Vis tik, dr. E. Stankevičiaus vertinimu, rizika išvysti kainų šuolius yra reali.
„Energetikos sektorius susiduria su išorės rizikomis, kurios gali nulemti tiek kainų šuolius, tiek tiekimo sutrikimus.
Geopolitinė aplinka išlieka neapibrėžta. Rusijos–Ukrainos karo sąlygomis bet kokios atakos prieš vamzdynus, elektros tinklus ar suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus galėtų akimirksniu pakelti Europos dujų kainą virš 100 Eur/MWh.
Artimuosiuose Rytuose konfliktai, ypač Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, galėtų paveikti tanklaivių judėjimą ir turėtų tiesioginį poveikį naftos kainai, kuri šiuo metu yra apie 67 USD/bbl“, – kalbėjo pašnekovas.
Elektros kainų šuolių rizika
Docento vertinimu, šiuo metu Norvegija yra tapusi pagrindine Europos Sąjungos (ES) tiekėja, todėl net ir trumpi techniniai sutrikimai gali sukelti ne tik dujų, bet ir elektors kainų šuolius biržoje, kuri neatsiejama nuo šildymo kaštų.
Ypač elektros kainos svarba pajunta tie gyventojai, kurie savo būstus šildo šilumos siurblių pagalba ir už elektrą moka pagal tuo metu biržoje esančią kainą.
„Baltijos jūros elektros jungčių ribojimai Lietuvoje gali per parą pakelti elektros biržos kainą virš 100 Eur/MWh, ypač kai tuo pat metu sumažėja vėjo generacija.
Klimato veiksniai yra dar vienas neapibrėžtumo šaltinis. Jei žiema bus šaltesnė nei daugiametis vidurkis, ES dujų saugyklos (šiuo metu užpildytos apie 80 proc.) gali sparčiai ištuštėti, o tai stumtų kainą virš 45–50 Eur/MWh. Lietuvoje elektros biržos kaina tokiu atveju galėtų padvigubėti.
2025 m. pirmą pusmetį Europoje jau stebėtas „wind drought“ reiškinys rodo, kad ilgesni žemo vėjo periodai yra reali rizika, nes tada elektros gamybai daugiau naudojamos dujos“, – pasakojo dr. E. Stankevičius.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai antrina, kad nors Europos dujų saugyklos šiuo metu pakankamai užpildytos, o rimti tiekimo sutrikimai (nulemti gedimų, išpuolių ir pan.) galėtų padidinti gamtinių dujų kainas.
„Papildomą spaudimą gali kelti šaltesni nei įprasta orai, kurie padidintų dujų bei elektros vartojimą. Reikšmingą įtaką turi keli vienu metu sutapę veiksniai.
Pavyzdžiui, didmeninių elektros energijos kainų Lietuvoje padidėjimą 2025 m. vasario mėn. (0,15 Eur/kWh) nulėmė ne tik šalti orai, bet ir „Estlink2“ jungties neplaninis remontas, taip pat elektros energijos Suomijoje deficitas dėl atominių elektrinių kai kurių blokų planinio remonto“, – vardijo LEA analitikai.
Šilumos kainų didėjimo išvengti nepavyks
Tuo metu LŠTA atstovai sako, kad apie 99 proc. viso biokuro šilumos gamintojai nuperka „Baltpool“ biržoje.
O tai, kaip sako asociacijos atstovai, reiškia, kad biokuro kainų lygis yra svarbiausias faktorius, kuris nulemia šilumos tiekimo sąnaudų lygį iš esmės kiekviename Lietuvos mieste.
„Prie kintamųjų sąnaudų dar priskiriamos išlaidos elektrai ir vandeniui, tačiau jų įtaka mažiau reikšminga, palyginti su kuro sąnaudomis.
Pastoviųjų sąnaudų „krepšelyje“ didžiausią dalį sudaro darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai“, – sako jie.
LŠTA duomenimis, centralizuotai tiekiamai šilumai pagaminti 2024 m. panaudotas biokuras ir kiti vietiniai atsinaujinantys ištekliai sudarė apie 80 proc. viso pirminio kuro.
„Todėl biokuro kaina turi lemiamą įtaką šilumos kainoms beveik visose savivaldybėse. Trumpalaikių sandorių kainos šiuo metu žemesnės negu prieš metus.
<...> Kaip ir kasmet, biokuras brangsta artėjant žiemos mėnesiams. Brangimo lygį nulems biokuro poreikis, t.y. kokios bus klimatinės sąlygos ir atitinkamai biokuro paklausa. Paklausai įtaką gali daryti ir ir medienos pramonės apyvarta, eksportas ir kai kurie kiti faktoriai. Visa tai lemia didelius biokuro kainų svyravimus“, – vardijo asociacijos atstovai.
Tuo metu gamtinių dujų dalis, kuri buvo naudojama šildymui, sudarė beveik 13 proc.
„Jeigu žiema būtų atšiauri ir miestuose truktų biokuro katilų galios, tuomet gali išaugti dujų suvartojimas ir atitinkamai jų kainos.
Nors gamtinių dujų kainos žiemos mėnesiais išauga, priklausomai nuo paklausos, tačiau šiuo metu jos yra žemesnės negu prieš metus. Dujų brangimas turės didžiausią įtaką įmonėms, kurių kuro balanse vis dar reikšminga gamtinių dujų dalis“, – pasakojo asociacijos atstovai.
Jų vertinimu, gamtinių dujų kainoms įtaką neabejotinai daro ir geopolitiniai veiksniai, kurie yra sunkiai prognozuojami.
„Didmeninės elektros kainos paskutiniaisiais mėnesiais mažesnės negu prieš metus, daugiau elektros generuojama Lietuvoje ir tai gali lemti žemesnes elektros kainas ir šildymo sezonui.
Tačiau išlaidos elektrai sudaro tik apie 3,1 proc. įmonių sąnaudose, todėl reikšmingo poveikio šilumos kainoms neturės“, – dėmesį atkreipė LŠTA.
Be infliacinių rodiklių didėjimo asociacijos atstovai taip pat įvardija ir lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) panaikinimą šilumai ir karštam vandeniui jau nuo kitų metų pradžios.
„Jeigu niekas nesikeis, tai šildymo sąskaitos vartotojams visuose miestuose didėtų apie 12 proc., palyginti su praeitu šildymo sezonu, kai dar buvo įskaičiuotas 9 proc. PVM.
Blogesnėje padėtyje atsidurs šilumos vartotojai, gyvenantys prastos kokybės daugiabučiuose ir ypač mažuose miestuose, kur šilumos kainos įprastai aukštesnės“, – sakė asociacijos atstovai.
LŠTA skaičiuoja, kad vidutinė šildymo mėnesinė sąskaita Lietuvoje dėl PVM padidėjimo šildymo sezono metu didės apie 10 eurų, naujos statybos ar renovuotuose pastatuose 3–4 eurais.
Tuo metu prastos kokybės daugiabučiuose šildymo kaštai gali padidėti ir apie 14 eurų.
Tai reiškia, kad jei oro sąlygos šaltuoju laikotarpiu būtų panašios kaip pernai, vidutinio buto (sovietinio, neapšiltinto, 60 kvadratinių metrų) šildymo sąskaita (be PVM) siektų apie 100 eurų už mėnesį.
Dar pernai tokio tipo bute gyvenantys žmonės, LŠTA atstovų skaičiavimu, vidutiniškai sumokėdavo apie 89 eurus.
Tuo metu sename, labai prastos būklės daugiabutyje ir tokio paties dydžio bute gyventojai kas mėnesį sumokėdavo 121 eurą. O dabar prognozuojama kaina šiam šildymo sezonui būtų 135 eurai už mėnesį.
Mažiausią skirtumą pajustų naujos statybos ir pilnai modernizuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Štai tokio pat dydžio buto savininkams būsimą šildymo sezoną, LŠTA atstovų vertinimu, tektų sumokėti 37 eurus (dar pernai už mėnesį gyventojai mokėdavo 33 eurus).
Tiesa, kaip atkreipia dėmesį asociacijos atstovai, prie galutinių išlaidų šilumos kainai dar prisideda ir „Baltpool“ biržos paslaugų brangimas.
„Įkainis šios įstaigos išlaikymui nuo 2025 m. spalio 1 d. taikomas biržos dalyviams skaičiuojama nuo biržoje sudaromų sandorių ir didėja 43 proc., t. y. nuo 41,27 iki 59,14 Eur/1000 MWh (be PVM).
Papildomai nuo 2026 m. sausio bus taikomas 100 Eur/metams (be PVM) pastovus prekybos įkainis registruotiems biokuro biržos dalyviams, nepriklausomai nuo biržoje sudaromų sandorių apimties“, – vardijo asociacijos atstovai.
LEA vertinimu, elektros rinkoje didžiausią įtaką Baltijos jūros regione daro vietiniai veiksniai – vėjo jėgainių gamybos apimtys, atominių ar kitų elektrinių gedimai bei jų remontai, taip pat tarpvalstybinių elektros jungčių veikimas.
Dujų rinkoje pagrindinės, pasak LEA analitikų, rizikos kyla iš geopolitinių įvykių Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje ir SGD pasiekiamumo.
Pavyzdžiui, Izraelio ataka prieš Katarą – vieną svarbiausių SGD tiekėjų Europai – pakėlė gamtinių dujų ateities sandorių kainą apie 1 Eur/MWh.
Panaši rizika buvo matoma ir anksčiau, kai tvyrant įtampai tarp Izraelio ir Irano nerimauta, jog konfliktas gali sutrikdyti laivų judėjimą per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį“, – vardijo agentūros atstovai.
LEA vertinimu, šiuo metu rinkos ramybę palaiko pakankamas Europos gamtinių dujų saugyklų užpildymas bei reguliarus gamtinių dujų importas iš Norvegijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
