Užimtumo tarnyba skelbė, kad balandžio mėnesį daugiau darbo ieškančių asmenų pradėjo dirbti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio, meninės pramoginės ir poilsio organizavimo, kasybos ir karjeros eksploatavimo, vandens tiekimo ir nuotekų valymo, elektros, dujų ir garo tiekimo veiklos sektoriuose.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad balandį bedarbių skaičius mažėjo ne taip greitai kaip ankstesniais metais.
Tiesa, registruotas nedarbas, pasak tarnybos atstovų, išliko stabilus, tačiau nesumažėjo, nors pavasario viduryje įprastai būdavo pastebima tokia tendencija.
Be to, padidėjo ir ilgalaikių bedarbių skaičius, o patys darbdaviai pateikė kiek mažiau darbo pasiūlymų.
„Matome, kad dalis įmonių jau patiria ar numato artėjantį užsakymų stygių, pristabdė plėtros planus, sulėtino samdos procesus, ieško naujų rinkų ar kitų darbo organizavimo būdų. Darbuotojų atleisti darbdaviai neskuba, tačiau naujų darbo vietų steigimas lėtėja“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ūkininkai neranda žmonių, norinčių dirbti
Užimtumo tarnyba anksčiau taip pat užsiminė,, kad šiemet poreikis darbo jėgai žemės ūkyje ir statyboje yra mažesnis nei 2021–2022 metų pirmąjį ketvirtį.
Štai žemės ūkio sektoriuje kovą išaugo traktorininkų, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio bei nekvalifikuotų augalininkystė, gyvulininkystės ūkio darbininkų, grybų rinkėjų, miškų ūkio darbininkų, nekvalifikuotų melžėjų, mechanizatorių, miško medelyno darbininkų.
Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad nedarbo problema ieškant asmenų, galinčių dirbti ūkyje, tik gilėja.
„Tie geri laikai, kai buvo galima be problemų rasti nekvalifikuotų asmenų, norinčių dirbti pagalbinius, trumpalaikius darbus, pavyzdžiui, rinkti akmenis, baigėsi, tad dabar darosi sudėtingiau.
Reikia tikrai pasistengti, pasidairyti, neužtenka vien tik to paties kaimo darbininkų, dažnu atveju tenka žvalgytis ir į didesnes teritorijas, iš kurių galėtumėme atsivežti darbuotojus, pavyzdžiui, vienai savaitei ar dienai“, – pasakojo pašnekovas.
R. Juknevičius pastebi, kad didelis praradimas ūkininkams būna ir tada, kai yra prarandami ilgus metus dirbę mechanizatoriai, nes vėliau surasti tinkamos kvalifikacijos žmogų taip pat gali būti itin sudėtinga.
Be to,užsimenama ir apie tai, kad dabar skirtingų specialistų paruošimo sistema yra iš esmės panaikinta, tapo ne tokia populiari kaip anksčiau.
„Vienas dalykas, kas galbūt iš dalies gelbsti – tai karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Tiems ūkininkams, kuriems pavyko surasti tokius darbuotojus, liko sužavėti ne tik karo pabėgėlių motyvacija dirbti, bet ir turima kvalifikacija, gebėjimu atlikti vienus ar kitus ūkio darbus“, – kalbėjo jis.
Pirmiausiai prašo nugirdyti, o tik tada pagalvos apie darbą
R. Juknevičius pasakoja, kad šiuo metu darbuotojų, ypač nekvalifikuotų, motyvacija dirbti yra itin sumenkusi. Tiesa, pašnekovas neslepia, kad tam koją kišti gali darbuotojų polinkis vartoti alkoholį.
„Šis kontingentas prie kaimiškų parduotuvių, rodos, nesumažėjęs. Bet jų atsakymas į klausimą, ar nenorėtų parinkti akmenų, padirbėti, yra labai paprastas: tu jį pirmiausiai nugirdyk, o tada gal jis ateis dirbti.
Tada supranti, kad su tokiu žmogumi pokalbio nebetęsi, nes tau reikia, kad ne pasėliai būtų išgulėti, o padarytas darbas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, ūkininkai jau seniai diskutuoja apie netobulą socialinės apsaugos sistemą, kuri tarsi leidžia nekvalifikuotiems asmenims lėbauti, o ne dirbti.
„Sakyti, kad mes prieš pašalpas – tikrai ne. Yra ne vienas žmogus, kuriam tikrai trūksta pinigų, kad galėtų nusipirkti, pavyzdžiui, vaistų. Tačiau dabartinė sistema galbūt nėra labai tobula, nes pinigus gauna ir tie, kuriems nebūtinai galbūt jų reikia, nes jie tikrai galėtų patys dirbti ir užsidirbti. Tai tokie asmenys šiuo metu tiesiog naudojasi sistemos spragomis.
Jeigu anksčiau dalis žmonių net bandydavo tarsi įtikti ūkininkams, kad būtų duodama darbo, dabar situacija pasikeitė ir ūkininkai gūžčioja pečiais, nes žmonių prie parduotuvių nesumažėjo, bet dirbančiųjų skaičius sumenko. Panašu, kad yra daug žmonių, kurie iš tingėjimo nedirba ir dėl to vis tiek gauna kažkokias socialines pašalpas už tą patį tingėjimą“, – svarstė R. Juknevičius.
Prireikus mokėtų ir 4 tūkst. eurų
Pasak R. Juknevičiaus, surasti ūkininką, kuris šiuo metu už atliktus darbus siūlytų mažiau kaip 30 eurų, turbūt nėra įmanoma.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atlygio dydis priklauso ir nuo darbo specifikos, kiek valandų yra išdirbama, tad uždarbio dydis gali kisti.
Tačiau kvalifikuotiems darbuotojams ūkininkai, pasak pašnekovo, gali būti pasiryžę negailėti savo pinigų ir už vieną mėnesį netgi sumokėti 4 tūkst. eurų.
„Jeigu kalbame apie kvalifikuotus darbuotojus, kurie galėtų valdyti mechanizmą, kainuojantį milijoną eurų, pavyzdžiui, javų ar cukrinių runkelių kombainą, ūkininkai pasiryžę sumokėti ir daugiau pinigų.
Juk ne paslaptis, kad ūkio technika tampa vis labiau modernesnė, tad eilinis darbuotojas kartais gali ir nesugebėti atlikti tam tikrų darbų, reikia turėti žinių. Pavyzdžiui, jei ūkininkas praranda kombaino mechanizatorių sezono metu, jis tikriausiai gali būti pasiryžęs naujam darbuotojui už mėnesį sumokėti ir 3–4 tūkst. eurų. Nes akivaizdu, jeigu technika stovi, nėra žmogaus, galinčio atlikti darbus, ūkininkams nelieka kitos išeities, kaip tik mokėti didelius pinigus“, – teigė R. Juknevičius.
Ūkininkų atstovas sako, kad atlyginimų skirtumai gali priklausyti ne tik nuo darbo specifikos, bet ir vietovės, pavyzdžiui, Tauragės rajone gali tekti mokėti mažiau negu, tarkime, Kauno rajone. O tai, pasak pašnekovo, priklauso nuo darbo jėgos pasiskirstymo, darbo pasiūlymų skaičiaus.
„Jeigu tame regione yra daugiau darbo jėgos, mažiau darbo pasiūlymų, atitinkamai to regiono ūkininkams pasisekė ir jie tikriausiai galės pasisamdyti darbuotoją už mažesnę kainą. Arba atvirkščiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Įspėja nesusigundyti didesniu uždarbiu
Darbo skelbimų portalo „CVMarket.lt“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai sezoninių darbų laikotarpiu darbdaviai ieško pagalbinių darbuotojų gamyboje bei pramonėje, taip pat žemės ūkio darbuotojų, pardavėjų, surinkėjų, pakuotojų, salės darbuotojų, valytojų, operatorių, krovėjų.
Pašnekovės teigimu, daugeliui darbuotojų yra siūlomas 600–900 eurų atlyginimas „į rankas“, priklausomai nuo pozicijos. Tačiau jeigu tai darbas sandėliuose, ypač jei reikalingos papildomos žinios ar teisės, pavyzdžiui, krautuvo vairuotojams, tokiu atveju atlyginimas padidėja iki 750–1200 eurų atskaičius mokesčius.
„Žemės ūkio pasiūlymų nedaug, o jeigu yra, daugelis siūlo darbą užsienyje. Čia ir yra dažna problema, kad Lietuvos ūkininkai turi konkuruoti su darbdaviais iš užsienio, kurie neretai siūlo didesnį užmokestį.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad darbo ieškantieji kartais neįvertina fakto, kad ir pragyvenimas užsienyje atsieina brangiau, o pragyvenimo sąlygos gali irgi būti daug prastesnės nei namuose. Todėl būtina apsvarstyti ir įvertinti darbo pasiūlymo visumą, ne tik matomą atlyginimą, bet ir visas sąlygas“, – pastebėjo R. Tatarėlytė.
Ji taip pat sako, kad uždarbis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, minėtų profesijų atstovams šiek tiek padidėjo, tačiau nežymiai.
Kam pasiūlytas atlygis buvo didžiausias?
Užimtumo tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) kovą ieškant darbuotojų žemės ūkio sektoriuje buvo 1063 eurų prieš mokesčius.
Minimalus (840 eurų už mėnesį) darbo užmokestis kovą siūlytas ieškant nekvalifikuotų sezoninio ūkio darbininkų, nekvalifikuotų sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkų, nekvalifikuotų augalininkystės ūkio derliaus nuėmimo darbininkų, medelyno daigyno darbininkų. Nekvalifikuotam pieno ūkio darbininkui siūlytas 843 eurai už mėnesį., braškių augintojams, miško sodintojams, medžių genėtojams, lauko daržovių gamintojams – 850 eurų už mėnesį.
Didesnis atlygis siūlytas už kvalifikuotiems darbininkams: traktorininkams – 1127 eurai už mėnesį., traktorių mechanikams – 1544 eurai už mėnesį, agronomas – 1600 eurų už mėnesį, skerdikams – 1700 eurų už mėnesį., zootechnikams – 1250 eurų už mėnesį., melžimo įrangos operatoriui – 1210 eurų už mėnesį, šaltkalviams remontininkams – 1600 eurų už mėnesį
Didžiausias VDU siūlytas ieškant veterinarijos gydytojo – 2,6 tūkst. eurų
„Statybos sektoriuje TOP10 reikalingų profesijų darbuotojų – plataus profilio statybininkų, elektrikų, elektromonterių, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, kelių remontininkų, betonuotojų, kelininkų, apdailininkų ir suvirintojų.
Stabiliausia paklausa išliko apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – įmonės per pirmąjį metų ketvirtį pasiūlė 3 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors tai – 1,7 karto mažiau nei pernai, bet 2,3 karto daugiau nei 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu“, – kalbėjo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Be to, pašnekovė sako, kad apgyvendinimu ir maitinimu užsiimančios įmonės labiausiai ieškojo virėjų, padavėjų, virtuvės darbininkų, barmenų – padavėjų, virėjo padėjėjų (išskyrus namų virtuvę), kepėjų, indų plovėjų (rankomis), valytojų, greitojo maisto ruošimo darbuotojų,
Užimtumo tarnybos duomenimis, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje vidutinis darbo skelbimuose nurodomas darbo užmokestis kovą buvo 1081 euras už mėnesį (prieš mokesčius).
Minimalus ar šiek tiek didesnis (iki 850 Eur) atlygis siūlytas krovikams, skalbėjams, namų valytojams, mėsos rūkyklos darbininkams, mikroautobusų vairuotojams.
Ieškant virėjų vidutinis siūlomas atlygis – 1,2 tūkst., virėjo padėjėjų – 965 eurus. Didžiausi atlygiai šiame sektoriuje siūlyti ieškant maitinimo padalinio vadovo (2,1 tūkst. eurų), vyriausio virėjo (2 tūkst. eurų), buhalteriui (1,7 tūkst eurų).
Statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis ieškant darbuotojų kovą buvo 1444 eurų mėnesiui prieš mokesčius. Mažiausias atlygis kovą, siūlytas ieškant valytojų, siekė 840 eurų už mėnesį.
Ieškant plytų mūrininkų siūlyta 1,5 tūkst., vamzdynų montuotojų – 1,8 tūkst., krano operatoriaus – 1,8 tūkst., stropuotojo – 1,7 tūkst., kelių remontininko – 1,6 tūkst., pastatų dažytojų – 1,4 tūkst. eurų atlygis.
Didžiausias atlygis siūlytas ieškant finansininkų (3,8 tūkst.), eksploatavimo inžinierių (3 tūkst.), statybos projektų vadovų (2,6 tūkst.), kelių dangos klotuvo operatorių (2,5 tūkst.), statybos darbų prižiūrėtojų (2,5 tūkst.).
Užimtumo tarnyba taip pat pastebi, kad vidutinis siūlomas darbo užmokestis ieškant darbuotojų sezoniniams darbams daugeliu atvejų padidėjo, sąlygotas minimalaus mėnesio atlygio pokyčių. Padidinus užmokestį už nekvalifikuotą darbą, daugiau siūloma ir ieškant kvalifikuotų darbuotojų.
