„Siekiant užtikrinti konstitucinius socialinio solidarumo ir teisingumo principus, siūloma Pensijų kaupimo įstatyme numatyti, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis“, – sako Pensijų kaupimo įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė.
Pradedant nuo 2026 m., kasmet valstybės prisidėjimą siūloma mažinti 0,3 proc., kol 2030 m. jis prilygtų nuliui.
„Daugelyje valstybių būtent mokesčių lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata papildomai kaupti pensijai. Taigi, šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti valstybės prisidėjimo prie antros pakopos modelį panaikinant įmokas iš valstybės biudžeto ir atitinkamais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais suteikiant teisę asmenims, kaupiantiems antroje pakopoje, susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų“, – sako L. Nagienė.
Jos duomenimis, šiais metais Vyriausybė privatiems antros pakopos pensijų fondams skyrė apie 300 mln. eurų.
„Kadangi kiekvienais metais į antros pakopos pensijų fondus automatiškai įtraukiamų dalyvių vis daugėja, valstybė kasmet vis daugiau lėšų nukreips į šiuos fondus.
Svarbu pabrėžti, kad nė viena antros pakopos pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja dalyviams jokio pelno, kaupiamos lėšos nėra niekaip apsaugotos nuo neigiamo investicinės rizikos poveikio, o pats dalyvis yra priverstas prisiimti visą atsakomybę už investavimo rezultatus, nesvarbu – teigiamus ar neigiamus“.
(....) Valstybė kasmet skiria šimtus milijonų antros pakopos pensijų fondams taip skatindama kaupti ateities pensijai, nors tai tėra nepagrįstai optimistiškas ateities miražas, pristatomas kaupimo bendrovių. Ir tuo pat metu dabartinės senatvės pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.
Anot jos, oficialiais statistiniais duomenimis, kas trečias Lietuvos senatvės pensininkas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. „Vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Nors pensijų dydis auga, jų augimas yra lėtesnis nei bendras gyvenimo lygis šalyje“, – sako parlamentarė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad nors valstybės prisidėjimo prie kaupimo tikslas yra sudominti ir paskatinti gyventojus kaupti, deja, statistiniai automatinio įtraukimo į kaupimą duomenys demonstruoja, kad tokia paskata neveiksminga ir be galo brangi, be to, dar ir paskatos administravimas valstybei kainuoja labai daug.
Anot Seimo narės, šių metų liepos 4 d. „Sodros“ duomenimis, 2023 m. kaupti pensijas automatiškai buvo pakviesta dalyvauti 67 713 gyventojų, o pranešimus apie įtraukimą savo „Sodros“ paskyrose perskaitė tik 38 tūkst. gyventojų, neperskaičiusiems pranešimų „Sodra“ išsiuntė 30 tūkst. registruotų laiškų, bet nežinoma, kiek jų perskaityta.
„41 535 (t. y. 61,34 proc.) visų įtrauktųjų į pensijų kaupimą gyventojų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Galima daryti prielaidą, kad, jei „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus būtų perskaitę daugiau įtrauktųjų, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas būtų buvęs dar didesnis. Tokie duomenys pagrindžia, kad valstybės prisidėjimas prie įmokų neatlieka savo funkcijos skatinti kaupti ir pensijų kaupimas antroje pakopoje didžiajai daliai gyventojų neatrodo patrauklus", – sako Seimo narė L. Nagienė.
Jos nuomone, užuot švaisčius milijonus eurų visų mokesčių mokėtojų lėšų, reikėtų atsigręžti į teisiškai įtvirtintą, bet merdinčią profesinių pensijų kaupimo sistemą. Be kita ko, valstybės skiriamos lėšos, anot parlamentarės, galėtų būti skiriamos dabarties pensininkams, kurie yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje.
Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybė prisideda prie kiekvieno dalyvio kaupimo iš valstybės biudžeto už dalyvį mokėdama 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisas taip pat pasirašė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika, Zenonas Streikus ir Zigmantas Balčytis.
ELTA primena, kad šių metų gegužės 28 d. Seimas po pateikimo nepritarė parlamentaro socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui nuo 2024 m. sausio 1 d. nutraukti antros pensijų pakopos finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų.
Už tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas po pateikimo už balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 51. Projektas nebuvo „palaidotas“, jis grąžintas iniciatoriui tobulinti.
