Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galioja reikalavimai maisto ženklinimui ir raidžių dydžiui etiketėse ar ant pakuočių. Vis dėlto jų dydis gali būti ir mažesnis už vieną milimetrą.
Piktinasi mažomis raidėmis ant produktų
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietis Antanas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis skundėsi tuo, kad prekybos tinklų parduotuvėse kartais itin sunku perskaityti parduodamų produktų sudėtį, mat raidės etiketėse – itin mažos.
„Nesu jaunuolis, bet nei dabar, nei anksčiau rega niekada nesiskundžiau. O ir per sveikatos patikrinimus niekada nenustatė jokio regos sutrikimo.
Dėl to gana pikta, kai užsukus apsipirkti ir bandant perskaityti, kas parašyta etiketėje, reikia vartyti kokio padažo, grietinės ar jogurto indelį, ieškoti šviesesnės vietos, kad tiesiog įskaitytum. Anksčiau tikrai tokiomis mažomis raidėmis sudėties nežymėdavo“, – sakė vyriškis.
Jis svarstė, kad galbūt gamintoji ir prekybininkai specialiai sudėtį nurodo tokiomis mažomis raidėmis, ar prideda informacijos dar keliomis kalbomis, kad kuo mažiau žmonių žinotų, ką perka ir vartoja.
„Toks įspūdis, kad produkto sudėtis, gamintojas ar kilmės šalis nurodoma tik formaliai, visiškai negalvojant apie tai, kaip vidutiniam pirkėjui tokia informacija perskaitoma“, – piktinosi skaitytojas.
Raidės gali būti mažesnės už 1 milimetrą
Portalas tv3.lt paklausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) apie tai, kokio dydžio turi būti raidės ant maisto produktų etikečių ir pakuočių.
„Privalomi duomenys ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje turi būti spausdinami taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų aukštis yra lygus 1,2 mm arba didesnis.
Ant pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis kaip 80 cm2, nurodytas šrifto dydžio x aukštis turi būti lygus 0,9 mm arba didesnis“, – nurodė VMVT.
Įtarus, kad maisto produktai paženklinti neįskaitomai, t. y. per mažu šriftu, tarnyba siūlo kreiptis į ją ir pateikti atitinkamą pranešimą. Esą įvertinusi situaciją VMVT gali pradėti tyrimą.
Taip pat kilus neaiškumams vartotojas gali tiesiogiai kreiptis į maisto produkto gamintoją ar platintoją.
VMVT pažymėjo, kad maisto produktų ženklinimo įskaitomumas yra vertinamas atliekant specialius patikrinimus, tačiau pažeidimų nustatoma nedaug.
Esą neseniai atlikto audito metu auditoriai turėjo galimybę ne tik dalyvauti patikrinime, bet ir stebėti, kaip inspektoriai matuoja šrifto dydį. Kartu su auditoriais vykdomo patikrinimo metu pažeidimų dėl šrifto dydžio nebuvo nustatyta.
„Taip pat informuojame, jog pažeidimas dėl per mažo šrifto dydžio etiketėje, patenka į bendrą maisto produktų ženklinimo pažeidimų filtrą. Todėl atskirai būtent tokių pažeidimų išfiltruoti negalėtume“, – aiškino VMVT.