Skelbiama, kad norint padėti padengti gerokai išaugusias pragyvenimo išlaidas, milijonams žemiausias pajamas gaunančių JK šeimos ūkių nuo 2023 m. pavasario bus išmokėta iki 1350 svarų sterlingų (per 1533 eurų).
Papildomos išmokos bus mokamos nepriklausomai nuo jau gaunamų ar indeksuotų kitų išmokų ir pensijų.
Mokėjimus išdėlios per visus metus
Šią savaitę JK Darbo ir pensijų departamentas pranešė daugiau detalių, kada žmonėms bus mokami pinigai (angl. Cost of Living Payment).
Pradedant pavasariu per kelis kartus naujos 900 svarų sterlingų (1022 eurų) išmokos bus pervestos į sąskaitas daugiau kaip 8 mln. pareiškėjų, tarp kurių yra asmenys, besinaudojantys vadinamosiomis universalaus kredito, pensijos kredito ir mokesčių kreditų lengvatomis bei išmokomis.
Be to, papildomai po 150 svarų sterlingų (170 eurų) išmokos bus skirtos daugiau kaip 6 mln. neįgaliųjų, o dar po 300 svarų (340 eurų) – daugiau kaip 8 mln. pensininkų.
Tikslios mokėjimo datos bus skelbiamos artėjant mokėjimų laikui ir bus padalytos per ilgesnį laikotarpį, siekiant užtikrinti paramą per visus metus. Numatytas toks preliminarus mokėjimų planas: 301 svaras – pirma pragyvenimo išlaidų išmoka – 2023 m. pavasarį; 150 svarų – neįgalumo išmoka – 2023 m. vasarą; 300 svarų – antra pragyvenimo išlaidų išmoka 2023 m. rudenį; 300 svarų – išmoka pensininkams – 2023–2024 m. žiemą; 299 svarų – trečia pragyvenimo išlaidų išmoka – 2024 m. pavasarį.
Kaltina Putino karą Ukrainoje
Komentuodamas papildomas išmokas, JK darbo ir pensijų sekretorius Melas Stride‘as pripažino, kad jų būtinybę lėmė dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje išaugusios kainos.
„Laikomės pažado apsaugoti labiausiai pažeidžiamus ir šios išmokos, vertos šimtų svarų, suteiks gyvybišką paramą tiems, kas gauna mažiausias pajamas.
Platesnis vyriausybės paramos paketas jau padėjo daugiau nei 8 mln. šeimų tuo metu, kai mes toliau turime tvarkytis su globalinėmis neteisėto Putino karo pasekmėmis ir popandeminiais šokais“, – pranešime cituojamas M. Stride‘as.
Jam antrino JK finansų kancleris Jeremy Huntas:
„Žinau, kad visoje JK dabar yra sunkus metas šeimoms, kurioms sunku pakelti augančias maisto ir energijos kainas, kurias lemia Covid pandemijos pasekmės ir Putino karas Ukrainoje.“
Pasak kanclerio, kaip tik dėl to šalies vyriausybė papildomai skiria po 900 svarų 8 mln. nepasiturinčių šeimų. Šio išmokos mokamos greta kitų išmokų, kurios skirtos išaugusioms energijos kainoms padengti.
„Su infliacija susijusių problemų sprendimas yra svarbiausias šios vyriausybės prioritetas ir tai yra vienintelis būdas palengvinti aukštų kainų naštą, užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir pagerinti gyvenimo standartus kiekvienam“, – pažymėjo Jeremy Huntas.
Jeigu gyventojai išmokų gavėjams atitiks keliamus reikalavimus, pinigai į jų sąskaitas bus pervedami automatiškai, jokių prašymų jiems teikti nereikės. Pinigus perves Mokesčių inspekcija (HMRC).
Skelbiama, kad naujos išmokos yra JK vyriausybės priimto paramos paketo dalis. Parama skirta padėti gyventojams susidoroti su augančiomis pragyvenimo išlaidomis, kurias lemia pandemija ir karas Ukrainoje.
Be kita ko, JK vyriausybė yra nustačiusi energijos kainų lubas, kurios, kaip skaičiuojama, gyventojams per šią žiemą padės sutaupyti apie 900 svarų.
Nuo šių metų balandžio JK planuoja didinti valstybines pensijas daugiau kaip 10 proc. Nuo pavasario iki 10,42 svarų didės ir minimalus valandinis atlygis.
Manoma, kad JK gali gyventi apie 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos.
Populiariausia – ne Didžioji Britanija
Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Europos Sąjungoje (ES) stiprinimo.
Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą, informuoja Užimtumo tarnyba.
Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst. respondentų (iš jų – tūkstantis Lietuvoje).
Darbo svetur ieškantys Lietuvos gyventojai didžiausią prioritetą teikia saugumui ir šalies politiniams stabilumui.
Šį rodiklį mūsų šalyje kaip labai svarbų įvardijo net 27 proc. apklaustųjų. Panašiai atsakė ir daugelio kitų Rytų Europos šalių gyventojai. Rečiausiai šią priežastį įvardijo Maltos (8 proc.) gyventojai.
Palyginti su 2009 m. atliktu analogišku tyrimu, į užsienį gyventi ar dirbti planuojančių vykti Lietuvos gyventojų sumažėjo 28 proc.
Įvardijamos kelios priežastys, kodėl darbas užsienyje domina vis mažiau: žmonės turi gerą darbą Lietuvoje, negali išvykti dėl šeimyninių įsipareigojimų, abejoja savo užsienio kalbos žiniomis.
Mūsų šalies respondentai ypač teigiamai (79 proc.) vertino darbo jėgos mobilumą (ES vidurkis – 58 proc.). Didžioji dalis apklausos dalyvių teigė, kad naudodamiesi asmeniniais kontaktais, ieško darbo kitose bendrijos šalyse, tikėdamiesi uždirbti bent dvigubai daugiau nei Lietuvoje.
Dar viena priežastis, dėl kurios apsisprendžiama dirbti užsienyje – ten išvykę pažįstami žmonės ar šeimos nariai (26 proc.). Tie, kurie jau yra dirbę kitoje ES narėje, atsakė, kad ateityje darbui rinktųsi tą pačią valstybę.
Norinčiųjų dirbti Vokietijoje per pastaruosius metus daugėjo 11 proc. Antroji pagal populiarumą – Jungtinė Karalystė.
